Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos kamerinis orkestras jubiliejų pasitinka koncertais

Lietuvos kamerinis orkestras su Sergejum Krylovu
M.Raškovskio nuotr. / Lietuvos kamerinis orkestras su Sergejum Krylovu
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos kamerinis orkestras – išsiskiriantis ir labiausiai pasaulyje įvertintas mūsų šalies orkestras, pirmasis iš didelių lietuvių klasikinės muzikos atlikėjų kolektyvų debiutavęs Vakarų pasaulyje.

1960 m. prof. Sauliaus Sondeckio suburtas, nuo 2008 m. pripažinto smuikininko Sergejaus Krylovo vadovaujamas kolektyvas šiemet pasitinka savo 50-metį. Orkestras jau pradėjo įžanginę jubiliejinių koncertų seriją. Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2010 metų pavasarį Lietuvos kamerinis orkestras surengs dar keturis koncertus Didžiojoje salėje, kurių artimiausias įvyks šį šeštadienį, kovo 6 d., 19 val.

Violončelininkas Danjulo Ishizaka, smuikininkės Janine Jansen ir Anna Tifu ar altininkas Maksimas Rysanovas – tai jaunosios globalios klasikinės muzikos scenos garsenybės, kurių dėka ne vienas jubiliejinio Lietuvos kamerinio orkestro sezono koncertas įtaikys į Vakarų pasaulio filharmonijų en vogue tipo renginių formatą, atitinkantį dabartines klasikinės muzikos koncertų madas ir sezoninius „gero stiliaus“ reikalavimus.

Kovo 6 d. koncerte Lietuvos kamerinis orkestras pasirodys su smuikininku, kolektyvo meno vadovu ir dirigentu Sergejumi Krylovu, kuris po kelių itin sėkmingų koncertinių pasirodymų Lietuvoje ir pavienių meninių projektų, įgyvendintų kartu su orkestru, 2008 m. gruodį buvo pakviestas užimti minėtąsias pareigas.

Platus tarptautinis Sergejaus Krylovo akiratis bei ryšių tinklas, puikus muzikinis išsilavinimas ir sukaupta sceninė patirtis, stiprus muzikos pojūtis jo vadovaujamą Lietuvos kamerinį orkestrą turėtų pakylėti į naują profesinį lygmenį, juo labiau, kad kritikai jau dabar pastebi gyvą jų muzikinę partnerystę.

Įvairialypes muzikos programas propaguojantis Lietuvos kamerinis orkestras šį kartą siūlo klasicizmo, ankstyvojo romantizmo ir XX a. pabaigos kūrinius. Tai F. Mendelssohno Scherzo, įkvėptas Goethe’s „Fausto“ Valpurgijos nakties, kur ikihomerinių mitų personažai, graikų dievai ir natūrfilosofai susirinkę į jūros šventę jos pabaigoje garbina meilės, vaisingumo ir geismo dievą Erotą; tai grakštus J. Haydno Koncertas smuikui ir techniškai išradingi N. Paganini kaprisai.

Vis dėlto dėmesio centre čia turėtų atsidurti latvių kompozitoriaus P. Vasko simfonija „Balsai“ – vienas žinomiausių jo kūrinių, simboliškai ir istoriškai reflektuojančių paskutinius Latvijos žingsnius nepriklausomybės link ir giliai įaugusių į vietinį etninį garsyną (belaikį baltiškos gamtos balsų grožį).

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min