Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parodoje – pažintis su kontrastinga Algimanto Švėgždos kūryba

Algimantas Švėgžda. Autoportretas su moliūgu.
Paveikslas / Algimantas Švėgžda. Autoportretas su moliūgu. 1977 m.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Penktadienį Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma paroda „Algimantas Švėgžda (1941–1996). Tapyba, grafika, piešiniai“. Parodos kuratorės dailėtyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės teigimu, tai puiki galimybė pamatyti iš itin kontrastingų etapų susidedančią menininko kūrybos visumą.

„Parodą verta aplankyti vien dėl to, kad A.Švėgždos parodos buvo ne taip dažnai rengiamos. Ši paroda taip pat svarbi tuo, kad joje sujungiama menininko ankstyvoji kūryba – lietuviškasis periodas – ir vėlyvoji – vokiškasis periodas. Dėl ligos A.Švėgžda nuo1982 metų iki pat mirties  gyveno Vokietijoje“, – teigė R.Rachlevičiūtė.

Parodos kuratorė pirmąjį A.Švėgždos kūrybos etapą įvardija kaip jaunatvišką, maištingą, nuspalvintą labai ryškiais hipių kultūros ženklais ir „visu tuo, kas nesiderina su tarybinio jaunimo gyvensena“. A.Švėgždos ankstyvoji kūryba yra ryškiaspalvė, pilna ryškiai geltonos, mėlynos, žalios; čia galima rasti animalistinių motyvų, ko lietuvių tapyboje nebuvo.

Paveikslas/Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys. 1985
Paveikslas/Algimantas Švėgžda. Laimės šulinys. 1985

„Vokiškasis A.Švėgždos kūrybos periodas yra labai santūrus, palyginti mažų formatų, objektai susitraukę: iš pirmojo didžiulių figūrinių kompozicijų etapo lieka tik svogūnas, česnakas, obuolys – visa tai, ką dailininkas gali turėti šalia lovos. Daugelis įsivaizduoja A.Švėgždą kaip pagaliukų, obuoliukų paišytoją ir tik nedaugelis žino jo ankstyvąją kūrybą, jo galingus figūrinius paveikslus, pilietiškai angažuotus kūrinius“, – tvirtina R.Rachlevičiūtė.

Parodoje taip pat eksponuojami fotografiniai menininko portretai ir kino juostoje užfiksuotos A.Švėgždos gyvenimo akimirkos, jo paties sukurtas filmas ir menininko asmeniniai daiktai. Dailininko sumanymus geriau suprasti padės jo paties rašyti tekstai – pamąstymai, filosofinės mintys apie kūrybą ir gyvenimą.

„Jis visą laiką buvo netipiškas, jis nepaisė svarbiausių lietuvių tapybos tradicijų – jo kūryboje nėra ochros, žemės, molio koloritų.  A.Švėgždos vėlyvasis kūrybos laikotarpis susijęs su labai giliomis natūros studijomis, čia menininkas atsiskleidžia kaip išminčius, asmenybė, susikoncentravusi į mažą objektą, labai produktyviai išnaudojusį kiekvieną valandą, kuri jam buvo skirta. Tai labai kūrybingas ir labai produktyvus žmogus – nors jis mirė būdamas 55 metų, tačiau jo kūrybinis palikimas yra kaip reta didelis ir įvairus“, – apie autorių atsiliepia parodos kuratorė.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vilniaus dailės akademijos bei privačių rinkinių.

Parodą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Labdaros ir paramos fondas „Laisva valia“.

Įėjimas į galeriją parodos atidarymo dieną – nemokamas. Paroda veiks iki 2011 m. kovo 20 d., vėliau ji keliaus į Kauną, Klaipėdą ir Šiaulius.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min