Gūždamiesi nuo darganoto lietuviško oro, žiūrovai plūdo į atgimusį Lietuvos kino teatrą. Operai būdingo karšto šokolado išsižadėję bohemiečiai svečių alkiu rūpintis patikėjo vyninės kolektyvui. Vietoje operos ir baleto teatrams būdingų minkštasuolių, publikai buvo pasiūlyta įsitaisyti ant gausybės plastmasinių kėdžių.
Keliolika minučių vėliau prasidėjęs renginys nepaliko abejingų. Scenoje buvo visko: nuo aistringų bučinių, Egipto faraonų, robotų, kraujo, iki galvos apdangalų iš porolono bei šiukšlių maišų. Kvapą gniaužiantys dizainerio J. Statkevičiaus kostiumai, puiki „Silence“ atliekama elektroninė muzika, netradiciniai D. Ibelhauptaitės režisūriniai sprendimai ir profesionalų dainuojamos arijos. Akivaizdu, kad kūrybinė grupė savo fantazijos neribojo.
Renginys pasižymėjo išskirtine garso švara bei kokybe, o įspūdingas apšvietimas pakerėjo publiką. Puikūs operos dainininkų balsai puikiai skambėjo elektroninės muzikos fone. O „Silence“ komanda darbavosi iš peties: nejučia pamiršdavai, kur esąs, ir, užuot vertinęs operinį meistriškumą, pasijusdavai tarsi puikiame elektroninės muzikos vakarėlyje.
Ganėtinai žema patalpos temperatūra ir kai kur sienose žiojančios kiaurymės puikiam renginiui tikrai nesutrukdė. Renginio metu rasti laisvą kėdę buvo tiesiog neįmanoma. „XYZ“ sudomino ir žinomus žmones: pasižvalgyti užsuko žurnalistas E.Jakilaitis su žmona, politikas A.Zuokas.
Pasibaigus beveik dvi valandas trukusiam renginiui, visa salė plojo stovėdama. Griausmingomis ovacijomis publika išreiškė dėkingumą režisierei D. Ibelhauptaitei, kūrybinei grupei ir visiems atlikėjams už puikų renginį. Pati režisierė savo ruožtu emocionaliais gestais dėkojo „Lietuvos“ kino teatro erdvėms ir ją įvertinusiems žiūrovams.
