Studijuodamas prestižiniuose universitetuose, atlikdamas mokslinius tyrimus, dirbdamas Lietuvos Respublikos ambasadoje Tokijuje, Japonijoje praleido ketverius metus. A.Zykas prisideda prie bonsai parodų organizavimo nuo pat pirmųjų parodų, vykusių prieš dešimtį metų.
– Japonijos menų festivalyje ne tik dalyvaujate ne pirmą kartą, tačiau taip pat padedate organizuoti šiuos festivalius nuo pat jų atsiradimo pradžios Lietuvoje. Kuo šis festivalis svarbus Jums? Kas skatina prisidėti prie šių renginių organizavimo?
– Pirmiausia Kęstučio Ptakausko asmenybė. Likimas mane suvedė su Kęstučiu prieš keliolika metų, kadangi abu domėjomės japoniškais sodais. Mane sužavėjo tai, kad žmogus, nebuvęs Japonijoje, sugeba taip puikiai įsijausti į jos kultūrą ir ją perteikti. O dar labiau sužavėjo jo užsispyrimas ir donkichotiška kova su biurokratijos malūnais, gebėjimas atsiduoti idėjai ir ją įgyvendinti iki galo. O idėja buvo puiki.
Todėl kuomet Kęstutis ėmėsi pirmosios Bonsai parodos Alytuje, supratau, kad privalau prisidėti kiek galiu. Prisimenu, tada iki išnaktų su žmona lyginome staltieses, padėjome dėlioti medelius ir kusa ant stalų. Ir galiu pasakyti, – įvyko stebuklas. Renginys sutraukė tūkstančius žmonių, pavyko visapusiškai ir išsivežėme pačius gražiausius atsiminimus.
– Kuo šis renginys unikalus?
– Pirmiausia, nesuklysiu pasakęs, kad tai yra didžiausias tradicinę japonų kultūrą pristatantis renginys ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje. Tai, kad tokio masto renginys organizuojamas Lietuvoje (iš pradžių Alytuje, o dabar -Vilniuje) – iš tiesų suteikia garbės mūsų šaliai. Juk šįmet Lietuva atsiduria visų Europos bonsai meistrų dėmesio centre. Kitais metais ji atsidurs viso pasaulio dėmesio centre. Tikrai ne kiekviena valstybė turi tokią galimybę.
Jeigu atvirai, iki pat pirmosios bonsai parodos netikėjau, kad tokio masto renginį galima surengti lietuviškomis sąlygomis. Ligšiolinių renginių sėkmė tik įrodė, kad viskas yra įmanoma. Svarbu tikėjimas, užsispyrimas ir ėjimas sukandus dantis iki galo.
– Paroda vyksta jau ne pirmus metus. Ar festivaliai, susiję su tekančios saulės šalimi, yra aktualūs Lietuvos jaunimui?
– Man visada yra nuostabu, kaip Lietuvos jaunimas žavisi Japonija. Smagu ir tai, kad tas susižavėjimas neapsiriboja vien manga, anime ar J-pop. Japonija turi iš tiesų gilius kultūrinius klodus ir kiekvieną kartą čia gali atrasti vis naujus dalykus.
Jaunimo susidomėjimą Japonija parodo ir vis Lietuvoje populiarėjančios Rytų Azijos studijos, į kurias įsijungia vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių. Nuoširdus domėjimasis kitais kraštais bei skirtingomis kultūromis –labai svarbus veiksnys ugdant visuomenės atvirumą ir toleranciją kitoniškumui,o kartu ir formuojant savo tapatybę: pažįstant save. Tikiu, kad tokių renginių dėka Lietuva iš tiesų tampa vis atviresnė, įvairesnė ir įdomesnė.
– Ko palinkėtumėte tiems žmonėms, kurie žada apsilankyti Japonijos menų festivalyje?
– Įsiklausyti. Pirmiausia įsiklausyti į kitoniškos kultūros skambesį, kurį lankytojas galės pajusti Japonijos ir Lietuvos menininkų pasirodymuose. Tada įsiklausyti į tylą, kuri slepiasi išraiškinguose bonsai medelių šakelių vingiuose. Galiausiai įsiklausyti į save, savo santykį su Japonija. Šis įsiklausymas kiekvienam turėtų padovanoti po atradimą.
