Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baroko operos teatras atsiprašė Gintaro Varno, kad neleido išridenti V.Putino galvos

Gintaras Varnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gintaras Varnas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Tai, kad Baroko operos teatro inicijuotame, režisieriaus Gintaro Varno statytame spektaklyje „Juditos triumfas“ buvo užkardytas kelias prariedėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino butaforinei galvai, yra autoriaus teisės pažeidimas, nes šis veiksmas scenoje buvo sumanytas paties autoriaus. Taip tvirtina LATGA-A teisininkas Paulius Sartatavičius.

„Kadangi kūrinys turėjo būti visiškai įgyvendintas su atributais ir sceniniais rekvizitais, šioje vietoje ši teisė yra iš esmės pažeista, nes pats kūrinys jau yra iškreiptas. Vertinti pačią situaciją, kas atsakingas ar kas galbūt kaltas dėl to, kad kūrinys buvo iškreiptas, sunku, nes teatras šiuo atveju yra užsakovas, kūrinio naudotojas. Jis iš esmės įsipareigoja, kad būtų sudarytos aplinkybės, kad tas kūrinys būtų įgyvendintas visa apimtimi ir būtent taip, kaip jis yra sukurtas“, – LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ antradienį aiškino teisininkas.

V. Putino galva liko įkalinta grimo kambaryje

Baroko operos teatras inicijavo vienos iš keturių Antonio Vivaldi oratorijų „Juditos triumfas“ (visas oratorijos pavadinimas – „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“) pastatymą, kurį režisuoti buvo pasiūlyta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui G. Varnui. Tačiau, režisieriaus teigimu, premjeros vakarą režisūrinis oratorijos sprendimas buvo pakeistas.

Režisieriaus teigimu, premjeros vakarą režisūrinis oratorijos sprendimas buvo pakeistas.

„Jis buvo pakeistas spektaklio metu, nors tam tikrų ženklų ir požymių, kad bus kažkas daroma, buvo jau seniau. Pirmiausia turiu pasakyti, kad šį sumanymą, idėją, pastatymo koncepciją, kad oratorijos finale, per Ozijo ariją, turėtų prariedėti V. Putino galva, pasiūliau dar liepos mėnesį, kai Baroko teatras pasiūlė man imtis šio kūrinio“, – sakė G. Varnas, kurio idėja taip ir nebuvo realizuota.

Režisierius pasakojo, kad, įsigilinęs į pjesę, jis suprato, jog „Juditos triumfas“ tam tikra prasme yra šių dienų kūrinys – turint galvoje dabartinį geopolitinį kontekstą, jį reikia statyti šiandien. Baroko laikais, pasak G. Varno, A. Vivaldi parašė šią operą jam pačiam labai aktualiu metu, kai Veneciją, kurioje jis gyveno, puolė turkai. Visa oratorija, režisieriaus manymu, yra tarsi bibliniai tekstai apie žydų miestą Betuliją.

„Staiga finale, Ozijo rečitatyve, kuriame [viskas] jau baigiasi, Judita atneša galvą [Asirijos kariuomenės vado Holoferno – LRT.lt], žydų tauta jau išgelbėta, miestas išgelbėtas. Staiga Betulija pavirsta Venecija – mūsų miestas  Venecija ir mūsų Adrijos jūra bus laisva, ateis naujoji Judita. Tai yra žinia. Akivaizdu, kad A. Vivaldi kūrė šią oratoriją kaip karo oratoriją ne šiaip sau, ne tik meniniais, estetiniais sumetimais. Dėl to man pasirodė, kad tai yra labai svarbu“, – dėstė G. Varnas.

Nors tuo metu režisierius statė kitą spektaklį, dirbti prie kūrinio jis sutiko suvokęs, kad negali praleisti tokios galimybės. Mat G. Varnas sumanė, kad reikėtų jo nupasakotame epizode praridenti Rusijos prezidento V. Putino butaforinę galvą.

G. Varnas sumanė, kad reikėtų jo nupasakotame epizode praridenti Rusijos prezidento V. Putino butaforinę galvą.

„Jie [Baroko operos teatras] turbūt suprato, kad aš apie tą galvą juokauju. Matyt, nes prieš mėnesį prasidėjo tokie tarsi ultimatumai – jei bus ta galva, kai kurios solistės nesutiks dainuoti ir t. t. Tokiu atveju – labai paprasta, nutraukim tą pastatymą, kad darbas nenueitų veltui, jūs atliekate jos koncertinį variantą ir viskas, mes išsiskiriame“, – apie savo pasiūlymą Baroko operos teatrui pasakojo G. Varnas.

Jo teigimu, likus dviem dienoms iki premjeros, kol Rusų dramos teatre vyko montavimo darbai ir repeticijos, buvo galima justi neįprastą atmosferą, o galiausiai režisieriaus asistentė šiam prasitarusi, kad Baroko operos teatro direktorius Linas Koženiauskas uždraudęs jai į sceną ridenti butaforinę V. Putino galvą, ir ši esą jokiu būdu negali pasirodyti scenoje.

„Supratęs, kad vyksta tokie dalykai, paslėpiau galvą savo grimo kambaryje, kad ji nedingtų iš teatro. Užrakinau ir atidaviau raktą technikui, kuriuo pasitikiu, kuris turėjo paimti tą galvą prieš finalinę epizodą, nunešti, kur reikia, ir ją praridenti. To nepavyko padaryti, nes buvo užkimšta spyna ir atrakinti raktu jis jos negalėjo. Aš atbėgau, laužėme ją, bet neišlaužėme. Tai štai. O ponas L. Koženiauskas paskui pasigyrė solistėms, kad jis išgelbėjo operą“, – teigė G. Varnas. Per premjerą V. Putino galva į sceną taip ir nebuvo išridenta.

Baroko operos teatras: galvojome, kad mintis apie „kažkokią galvą“ buvo humoras

Savo ruožtu Baroko operos teatras, bandydamas apsiginti nuo viešoje erdvėje režisieriaus išsakytų teiginių, esą jis susidūrė su cenzūra, pristatė savo istorijos versiją.

Supratęs, kad vyksta tokie dalykai, paslėpiau galvą savo grimo kambaryje, kad ji nedingtų iš teatro.

Antradienį teatras išplatino pranešimą spaudai, kuriame, be kita ko, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pasaulinėje teatrų praktikoje egzistuoja režisieriaus, teatro vadovų ir atlikėjų kūrybinis bendradarbiavimas, o galiausiai atsakomybė už meno produkto kokybę ir formą tenka ne tik spektaklio kūrėjams, bet ir meno įstaigai bei jos vadovams.

Pasak Baroko operos teatro, režisierius G. Varnas nėra teisus teigdamas, kad liepos mėnesį jis V. Putino butaforinės galvos ridenimą įvardijo kaip esminę sąlygą, kuri darytų įtaką jo apsisprendimui statyti veikalą. Esą „mintis apie „kažkokią galvą“ buvo suformuluota tik kaip prielaida, gal humoras, tačiau jokiu būdu ne kaip rimtos koncepcijos dalis.

„Jei ši koncepcijos detalė būtų buvusi pateikta kaip esminė pačioje derybų pradžioje, nenorėdami skatinti politinio skandalo aistrų ir kurstyti nesantaikos, jau rugpjūčio mėnesį su režisieriumi būtume bandę ieškoti tinkamos formos jai realizuoti, siekdami abiem pusėms palankaus sprendimo. Bendram sutarimui neatsiradus, būtume mandagiai atsisakę gerbiamo režisieriaus paslaugų ir skubiai ieškoję kito menininko sceniniam oratorijos sumanymui įgyvendinti“, – rašoma pranešime spaudai.

Kad butaforinės V. Putino galvos ridenimas yra režisieriaus idée fixe, anot Baroko operos teatro, paaiškėjo likus dviem savaitėms iki premjeros, o išniekintos ir kruvinos – diena iki premjeros.

Kad butaforinės V. Putino galvos ridenimas yra režisieriaus idée fixe, anot Baroko operos teatro, paaiškėjo likus dviem savaitėms iki premjeros.

„Tai reiškia, kad projektas žlunga, Kultūros tarybos pastatymui skirtus pinigus reikia grąžinti, o didžioji jų dalis jau išleista, įtraukta daug žmonių, atlikti svarbiausieji paruošiamieji darbai... Net likus dviem savaitėms iki spektaklio, režisierius kategoriškai nesileido į jokius kompromisus. Bet koks bandymas baigdavosi vieninteliu atsakymu: „Galva bus arba atšaukiam premjerą.“ Toks režisieriaus elgesys laikytinas manipuliavimu“, – įsitikinęs Baroko operos teatras.

Pranešime spaudai taip pat cituojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnis   „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“, keturi jo punktai.

Autorių teisėje vienas svarbiausių – kūrybos laisvės principas

Asociacijos LATGA teisininkas Paulius Sartatavičius sako nesiimsiąs komentuoti, ar režisierius G. Varnas susidūrė su cenzūra, tačiau, anot jo, autoriaus teisė šioje situacijoje buvo pažeista. Esą autoriui visada priklauso tam tikros teisės, visų pirma – neturtinės, iš kurių viena yra į kūrinio neliečiamybę.

„Tai reiškia, kad autorius gali prieštarauti (leisti arba neleisti) dėl bet kokio kūrinio pakeitimo, iškraipymo. Vertinant iš tos pusės, kadangi kūrinys turėjo būti visiškai įgyvendintas su atributais ir sceniniais rekvizitais, šioje vietoje ši teisė yra iš esmės pažeista, nes pats kūrinys jau yra iškreiptas. Vertinti pačią situaciją, kas atsakingas ar kas galbūt kaltas dėl to, kad kūrinys buvo iškreiptas, sunku, nes teatras šiuo atveju yra užsakovas, kūrinio naudotojas. Jis iš esmės įsipareigoja, kad būtų sudarytos aplinkybės, kad tas kūrinys būtų įgyvendintas visa apimtimi ir būtent taip, kaip jis yra sukurtas“, – LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ aiškino teisininkas.

P. Sartatavičius patikslino, kad patalpos, kur buvo laikomas rekvizitas, buvo prieinamos tik teatro darbuotojams, o ne visai visuomenei, taigi teatras ir atsakė už tai, kad būtų sudarytos aplinkybės kūrinį įgyvendinti iki galo. Esą buvo užkirstas kelias patekti į patalpas ir paimti rekvizitą, todėl visai nesvarbu, ar tai padarė teatro darbuotojas, ar kas nors kitas, nes teatro pareiga buvo užtikrinti, kad kūrinys būtų įgyvendintas visa apimtimi.

Autorių teisėje vienas svarbiausių principų yra kūrybos laisvės principas.

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Janina Matulevičienė pastebėjo, kad autorių teisėje vienas svarbiausių principų yra kūrybos laisvės principas. Tai esą didelė vertybė, visų pirma pasireiškianti tuo, kad kūrinio autorius priima sprendimą, koks kūrinys turi pasiekti visuomenę, kokias kūrybinės išraiškos priemones jis pasirinks.

„Ar tai kažkam patinka, ar tai gražu, ar negražu, – visuomenei vertinti. Bet autorių teisei tai neturi reikšmės. Autorių teisių apsaugai svarbu, kad tai būtų originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Svarbu – originalumas. Be abejo, kūrybinės laisvės principas iš autoriaus reikalauja ir didelės atsakomybės.  Kurdamas autorius turi galvoti, kokią žinią jis siunčia visuomenei, bet, kalbant apie kūrybos laisvės principą, [...] jis labai glaudžiai susijęs su kūrinio neliečiamybe. Jei jau kūrinys sukurtas toks ir teatras šiuo atveju jį tokį priėmė, tai vėliau kažką keisti ir daryti jau tikrai negalime“, – įsitikinusi N. J. Matulevičienė.

Ji vis dėlto pridūrė, kad iškyla klausimas, kaip vis dėlto autorius įteikė kūrinį teatrui: ar tai buvo tik nupasakota vizija, ar įteiktas režisūrinis planas, kuriame aiškiai nurodyta, kas kurioje scenoje vyks. „Jei toks režisūrinis planas, scenarijus, inscenizacijos planas ar projektas [buvo], tai labai akivaizdu, kad teatras, jį tokį priimdamas, susitaikė su tuo, kad štai toks spektaklis scenoje ir bus parodytas. Jei to nėra, truputėlį sunkiau įrodyti, kaip yra iš tikrųjų, kokia ta vizija buvo ir kokia kūrybinės išraiškos forma buvo pasirinkta“, – teigė specialistė.

Trečiadienį Baroko operos teatras išplatino oficialų atsiprašymą, skirtą G. Varnui.

N. J. Matulevičienė sakė vis dėlto sutinkanti su autoriumi, kad tokia situacija yra apmaudi: „Apgailestauju, kad taip atsitiko, labai gaila, bet aš manau, kad tai – apmaudus nesusipratimas ir vis dėlto autorius ir teatras ras sprendimą.“ Tačiau Kultūros ministerijos darbuotojai paprieštaravo režisierius: „Aš nemanau, kad tai yra apmaudus nesusipratimas, tai yra tyčinis aktas, tyčia iškreipiantis kūrinį. Koks čia nesusipratimas?“ – LRT Klasikos laidoje „Ryto allegro“ antradienį klausė G. Varnas.

Trečiadienį Baroko operos teatras išplatino oficialų atsiprašymą, skirtą G. Varnui. „Šio spektaklio premjeros metu iškilus rimtam nesusipratimui, apgailestaujame, kad dėl savo patirties stokos bei kitų susiklosčiusių aplinkybių nesugebėjome tinkamai suvaldyti situacijos ir norėtume viešai atsiprašyti Lietuvos nacionalinės premijos laureato režisieriaus G. Varno, kad neužtikrinome galimybės įgyvendinti visą jo režisūrinį sprendimą. Norėtume tikėtis, kad ateityje oratorija turės galimybę pasiekti platesnę žiūrovų auditoriją“, – rašoma išplatintame atsiprašyme.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min