Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pirmoji LNDT sezono premjera – „Keletas pokalbių apie (Kristų)“

Audronis Liuga, Tekle Kavtaradze ir Tadas Montrimas Keletas pokalbiu apie Kristu
Audronis Liuga, Teklė Kavtaradzė ir Tadas Montrimas „Keletas pokalbiu apie (Kristų)“
Šaltinis: 15min
0
A A

Spalio 3 dieną 75-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezoną pradės jaunų lietuvių kūrėjų premjera „Keletas pokalbių apie (Kristų)“.

Šios pjesės skaitymas buvo pristatytas 2013 m. rudenį vykusiose „Naujosios dramos dienose“. Pjesę LNDT užsakymu sukūrė perspektyvi Lietuvos dramaturgė Teklė Kavtaradzė, režisierius – Maskvos akademiniame dailės teatre režisūrą studijuojantis Tadas Montrimas.

LNDT Studijoje rodomame spektaklyje „Keletas pokalbių apie (Kristų)“ kalbama apie paauglių, jaunų žmonių, jų tėvų suartėjimą. Spektaklyje pokalbiais apie save ir santykius su artimaisiais dalinasi dvi jaunos seserys, jų mama, vaikinas, du broliai paaugliai, mokytojas – kunigas.

Klausantis pjesės personažų pokalbių, apima dvejopi jausmai: viena vertus, nereikšminga, kasdieniška, paprasta, buitiška, kita vertus – yra kai kas daugiau.

Pjesės autorė Teklė Kavtaradzė, anot teatrologės Aušros Martišiūtės, pjesę kuria tarsi iš nufilmuotų kasdienio gyvenimo fragmentų. Tiksliai užfiksuoja dialogo niuansus. „Stambiu planu“ matome besikalbančius personažus. Iš pirmo žvilgsnio čia nieko ypatingo neįvyksta.

Kita vertus, visi pjesės personažai yra patyrę dideles traumas – jauna mergina išvažiuoja gyventi į kitą šalį, seserų tėvas nebendrauja su dukromis, vaikinas turi mįslingą liūdesio priežastį ir t. t. Tačiau traumos paliekamos „už kadro“, o čia, prieš mūsų akis, vyksta mažesni ar didesni personažų atradimai.

Klausantis pjesės personažų pokalbių, apima dvejopi jausmai: viena vertus, nereikšminga, kasdieniška, paprasta, buitiška, kita vertus – yra kai kas daugiau.

Pjesės pokalbiams rutuliojantis, atrandamas gyvenimo, kalbėjimosi su kitu žmogumi, kito žmogaus artimumas. Žingsnis po žingsnio, pokalbis po pokalbio, personažai tampa išmintingesni, labiau brangina šalia esantį žmogų.

Pjesės autorė T. Kavtaradzė teigia, kad šis kūrinys – tai šiandien gyvenančių jaunų žmonių pokalbių fragmentai. „Tik iš dialogų ir monologų sudarytoje pjesėje gilinamasi į jaunų žmonių santykius: į bandymus kurti santykius, ieškoti santykio, išlaikyti santykius, atrasti santykį su kitais ir su savimi, taip pat kaip su „kažkuo“ daugiau.

Šis kūrinys – tai šiandien gyvenančių jaunų žmonių pokalbių fragmentai.

Šiandien labai lengva sutrikti ne tik ieškant tikėjimo, bet ir savęs paties, atramų ir vertybių, todėl kyla didelis įkvėpimas ir noras tiesiog „pasiklausyti“, pabūti atvirų pokalbių tarp panašiai sutrikusių ir ieškančių žmonių liudininku. Tarp žinojimo ir nežinojimo, tikėjimo ir netikėjimo, ilgesio ir artumo besiblaškantys personažai yra labai arti mūsų. Lygiai taip pat arti, kaip ir tai, ko, esu tikra, visi mes ieškome – kad ir skirtingais būdais“, – kalba kūrėja.

Tadas Montrimas atskleidžia norintis atsisakyti personažų. Kadangi pjesėje nėra konkretaus laiko, veikėjų amžiaus, kitų detalių, šią istoriją gali pasakoti kiekvienas. Anot režisieriaus, žiūrovas spektaklio eigoje turėtų suprasti, kas su kuo susiję, kas yra kas.

„Stengiamės išgryninti buvimą čia ir dabar. Svarbiausia spektaklio tema – šiandienos žmogaus tragedija, kurią galima apibūdinti jau turbūt ne kartą girdėtu liūdnu pokštu: mūsų 7 milijardai, o pasikalbėti – nėra su kuo. O apie ką norisi kalbėti šiandien? Kokios temos mums svarbios dabar ir kodėl nebeužtenka interneto teikiamų galimybių išsisakyti, bendrauti virtualiai? Gal ėmėme ilgėtis prarasto santykio su gamta, Dievu, artimais ir galų gale – savimi? O gal – kitos priežastys? Tai man atrodo labai įdomi užduotis šiandien, kai lyg ir gerai gyvenam, bet „kažko“ trūksta, „kažkur“ tuščia, o „kažkur“ duria. Priartėti prie to nesuprantamo „kažko“ ir yra didžiausias iššūkis“, – svarsto T. Montrimas.

Svarbiausia spektaklio tema – šiandienos žmogaus tragedija, kurią galima apibūdinti jau turbūt ne kartą girdėtu liūdnu pokštu: mūsų 7 milijardai, o pasikalbėti – nėra su kuo.

Kurti spektaklio scenografiją ir kostiumus Tadas Montrimas pakvietė Maskvos akademiniame dailės teatre scenografiją baigusią Kristiną Voicechovskają, su kuria susipažino studijų metu ir Maskvoje kartu jau pristatė keletą bendrų darbų.

Spektaklyje vaidina dvi režisieriaus bendramokslės, su kuriomis jis studijavo aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Jono Vaitkaus kurse: Dovilė Karaliūtė ir Adelė Teresiūtė-Aukštikalnė, kitus vaidmenis kuria LMTA absolventai: Rokas Petrauskas (Arvydo Lebeliūno kursas), Vygantas Vadeiša (Eimunto Nekrošiaus kursas) ir Eglė Špokaitė (Gintaro Varno kursas). 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min