„Visas intrigas sukelia pati žiniasklaida – kažkas kažką pasakė, kažkas kažką parašė. Ji atleidžiama tikrai ne dėl intrigų – tų dalykų aš neseku. Priežastis slypi kitur: jei balete yra įtampa, yra susipriešinimas, jei jauni žmonės nemato motyvacijos, nemato perspektyvų tobulėti, jei jiems niekas nepataria, tai jau yra problema. Baletui reikalingas naujas impulsas, perspektyva, ne keliems mėnesiams, o keleriems metams“, – T.Sedunovos atleidimo priežastis įvardijo G.Kėvišas.
Apie tai, kad baletui reikalingas naujas impulsas, G.Kėvišas pirmą kartą su T.Sedunova teigė kalbėjęs liepos 22 d. – tada, kuomet žiniasklaidoje LNOBT verdančios intrigos dar nebuvo plačiai aptarinėjamos.
„Aš klausiau pačios T.Sedunovos, ar ji sugebėtų tą naują impulsą duoti, motyvuoti žmones, ar galės paskui ją darniai dirbdamas kolektyvas eiti, kurti maksimaliai gerus spektaklius, ko aš kaip teatro vadovas reikalauju. Ji atsakė, kad to impulso duoti nesugebės. Jei ji nesugebės, vadinasi, sugebės kažkas kitas. Mano reikalas ne emocijomis vadovautis, o logiškai žiūrėti į situaciją“, – teigė G.Kėvišas.
LNOBT generalinis direktorius tvirtino, kad T.Sedunovos indėlis į Lietuvos baleto istoriją yra neabejotinai didelis: jos dėka bendradarbiaujant su rusų choreografais atsirado tokie klasikiniai spektakliai kaip „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, „Spragtukas“, „Kopelija“ ir vienu svarbiausių balerinos Eglės Špokaitės karjeroje tapusių spektaklių „Romeo ir Džuljeta“.
„Tačiau aš visada siekiau, kad balete šalia rusų choreografų darbų būtų vakarietiškos choreografijos atsvara. To man pasiekti dirbant su Tatjana nepavyko“, – dar vieną priekaištą T.Sedunovos darbui rado G.Kėvišas.
Plačiai komentuoti apie atleidimą iš darbo T.Sedunova nepanoro.
„Aš išeinu iš teatro ir esu tuo labai patenkinta“, – tarė moteris ir padėjo ragelį. T.Sedunova iki Naujųjų metų dar dirbs teatre – prodiusuos paskutinį savo spektaklį „Žydrasis Dunojus“.
Naujas vadovas paaiškės pirmadienį
Neoficialiai kalbama, kad T.Sedunovos vietą LNOBT galėtų užimti Varšuvos Didžiojo teatro baleto trupės vadovas choreografas Krzysztofas Pastoras, o jo pavaduotoja galėtų tapti buvusi balerina, pastaruosius 15 metų Venesueloje gyvenusi ir ten baleto mokyklą turėjusi Rūta Railaitė.
„Negaliu to paneigti. Jei viskas bus tvarkoje, naują baleto trupės vadovą pristatysime jau spalio 10 dieną“, – teigė G.Kėvišas.
15min.lt jau anksčiau rašė, kad T.Sedunovos vadovavimo metu LNOBT virė intrigos ir kvepėjo vergove. Išrėžti visą tiesą apie tai pirmą kartą ryžosi garsi baleto artistų pora – devynerius metus susituokę primabalerina Miki Hamanaka ir primarijus Aurimas Paulauskas. Intrigų nemėgstantys menininkai tvirtino, kad atmosfera baleto trupėje visiškai pašlijo, dirbti tapo neįtikėtinai sunku.
„Mūsų teatro baleto meno vadovės T.Sedunovos visiška savivalė ir nesiskaitymas su žmonėmis. Ji čia dirba 19 metų, elgiasi taip, tarsi dirbtų nuosavoje uždarojoje akcinėje bendrovėje. LNOBT – valstybinė įstaiga, jos veikla susijusi su menine sritimi, tad vadovas turėtų mokėti bendrauti su žmonėmis“, – didžiausias baleto trupėje tvyrančias problemas įvardijo A.Paulauskas.
Sovietinis vadovavimas
Pirmoji apie LNOBT tvyrančią įtampą prabilo šių metų pradžioje iš LNOBT pasitraukusi viena garsiausių Lietuvos balerinų Eglė Špokaitė. „Atmosfera – bloga. Krūviai baleto artistams smarkiai per dideli. Daug lemia pažintys ir asmeninės simpatijos. Gabumų nustatymo kriterijų nėra. Nėra ir meno tarybos, sprendžiančios, kam skirti vaidmenis. Yra vienintelė baleto trupės meno vadovė, šias pareigas einanti kelioliktus metus. Neteko girdėti, kad per tuos keliolika metų būtų rengiami konkursai šioms pareigoms užimti. Ar bent jau jie nevyko viešai. Repertuaras – didžiulis, ir viskas vyksta planuojant vieninteliam žmogui – trupės meno vadovei. Tai yra sovietinis vadovavimo teatrui modelis, kai vienas žmogus, nesiremdamas jokiais patvirtintais kriterijais, viską sprendžia“, – vasarį „Kauno dienai“ sakė E.Špokaitė.
