Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: kodėl savaitė trunka septynias dienas?

Kalendorius
123rf.com nuotr. / Kalendorius
Šaltinis: 15min
1
A A

Septynias dienas trunkanti savaitė – svarbi pasaulinės civilizacijos dalis. Tačiau toks savaitės ilgis tėra susitarimo reikalas. Nėra jokios priežasties, kodėl savaitė negalėtų trukti penkias arba dvylika dienų. Tad kaip pasaulis nusprendė, kad savaitė turi trukti būtent septynias dienas?

Septynių dienų savaitės šaknys slypi senosiose civilizacijose, visų pirma Babilone. Babiloniečiai gyveno Mesopotamijoje – teritorijoje, kur plyti dabartinis Irakas. Babiloniečių kultūra buvo viena labiausiai išsivysčiusių senųjų kultūrų. Ji gyvavo antrajame ir pirmajame tūkstantmečiuose prieš Kristų, gerokai prieš Graikijos ir Romos iškilimą.

VIDEO: 15min paaiškina: kodėl nauji metai skaičiuojami nuo sausio pirmosios?

Babiloniečiai buvo toli pažengę astronomijoje. Šios šalies gyventojai stebėjo žvaigždžių ir planetų judėjimą. Skaičius „septyni“ babiloniečiams turėjo mistinę reikšmę. Jį šios civilizacijos gyventojai siejo su septyniais svarbiausiais dangaus kūnais – Saule, Mėnuliu, Marsu, Merkurijum, Jupiteriu, Venera ir Saturnu. Istorijos tyrinėtojai mano, kad būtent dėl to kas septintą dieną atliekami ritualai, skirti pagerbti visiems dangaus kūnams, buvo labai svarbūs.

Vida Press nuotr./Romėnų deivė Venera
Vida Press nuotr./Romėnų deivė Venera

Tuos pačius septynis dangaus kūnus ėmė garbinti ir daug kitų senovės civilizacijų, pavyzdžiui, japonai arba kinai. Daugelis senųjų civilizacijų septynių dienų savaitę sugalvojo nepriklausomai vienos nuo kitų.

Dabar manoma, kad tokį netikėtą panašumą tarp toli gyvenusių ir nekontaktavusių kultūrų lėmė vienas dalykas, kurį matė jos visos, kur begyventų – Mėnulis. Vienas Mėnulio apsisukimas aplink Žemę trunka maždaug 29 dienas.

Tačiau 29 dienos – ilgas laikotarpis, o norint reguliariai atlikti tam tikrus ritualus reikėjo ir trumpesnio laiko matavimo vieneto. Todėl šį skaičių senųjų civilizacijų gyventojai padalino iš keturių ir gavo maždaug septynių dienų savaitę – patogų laiko matavimo vienetą. Kas tris ar keturias savaites daugelis senųjų civilizacijų prie savaitės pridėdavo vieną arba dvi dienas, kad Mėnulio kalendoriaus pradžia ir savaičių ciklas neišsiderintų.

Savaitę kaip septynias dienas trunkantį laiko tarpą turėjo ir romėnai. Jie savo savaitės dienas pavadino pagal Romos pagoniškuosius dievus, Saulę ir Mėnulį.

Senovės Roma
Senovės Roma

Imperatorius Konstantinas formaliai septynių dienų savaitę įvedė 321 m., o neformaliai ji egzistavo nuo pirmojo amžiaus. Ji pakeitė iki tol egzistavusią aštuonių dienų savaitę, kurioje viena diena buvo išeiginė, skirta apsipirkimui.

Senovės Roma ir joje įsigalėjusi krikščionybė padarė įtaką daugeliui pasaulio kultūrų, ir septynių dienų savaitė – vienas šios įtakos požymių. Tiesa, senovės Romos savaitėje pirmoji diena buvo sekmadienis – krikščionių poilsio diena. Tačiau šią tradiciją iš senovės romėnų perėmė ne visos kultūros. Kai kuriose jų pirmoji savaitės diena buvo pirmadienis.

Lietuviški savaitės dienų pavadinimai yra išskirtiniai tuo, kad net šešios iš septynių savaitės dienų yra pavadintos tiesiog pagal kelintinius skaitvardžius. Tokius savaitės dienų pavadinimus pasiūlė žymusis kalbininkas Jonas Jablonskis XX a. pradžioje. Iki tol Lietuvoje vartoti slaviškos kilmės savaitės dienų pavadinimai, pavyzdžiui, pirmadienis buvo „panedėlis“.

Tuo tarpu daugelyje kultūrų savaitės dienos yra pavadintos pagal dievus, šventes arba planetas. Panaši situacija kaip Lietuvoje yra ir Izraelyje – savaitės dienos, išskyrus šabą (šeštadienį), čia pavadinimus irgi gavo nuo skaičių.

Parengta pagal BBC, „Today I Found Out“ ir Timeanddate.com.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min