Buvusioje karo bazėje vieno iš penkių didžiausių Belgijos miestų Liežo apylinkėse tąkart žurnalistai kartu su federaliniais pareigūnais apsilankė neatsitiktinai. Jie jau turėjo duomenų apie klestintį pogrindinį verslą – apie neįtikėtinai gabius vagis ir įvairiose šalies vietose įrengtas keistas dirbtuves.
Tuose angaruose buvo dirbama tarsi konvejeriu. Čiužiniai ir šiokie tokie patalai miegui, arbatinukai ir maisto likučiai – visi požymiai, kad darbininkai siaubingomis sąlygomis, greta tepalo ir metalo, gyveno ir dirbo nuolat.
Sulaikyti ir apklausti juodadarbiai lietuviai prisipažino, kad kiekvienas iš jų už vieną išardytą automobilį gaudavo apie 50 eurų. Tiek, kad galėtų svetimame krašte prasimaitinti ir dar sutaupyti tūkstantį kitą. Įvaryti į kampą kai kurie iš jų federaliniams pareigūnams išklojo visą tiesą apie juodojo verslo užkulisius, užsakovus ir jų parengtą nusikaltimų schemą.
Belgai paskelbė, kad jiems padaryta žala vertinama 140 milijonų litų. Paskelbė ir tai, kad už pakarpos pirmiausia reikia griebti Viktorą Česonį, Remigijų Vaičiūną, Antaną Nemanį ir kitus. Kauniečius, kurie dar 1987-aisiais sėdėjo viename teisiamųjų suole su nusikaltėlių pasaulio įžymybe H.Daktaru ir kurie, kaip manoma, galėjo palaikyti su juo ryšius nuolat.
Dėl beveik dviejų tūkstančių automobilių vagysčių organizavimo Lieže už akių nuteisus Viktorą Česonį ir Remigijų Vaičiūną, ramybę prarado ir iš Bulgarijos į Lietuvą parvežtas Henrikas Daktaras. Juk svetimšaliams vis dar knieti išsiaiškinti, kur pradingo milijonai, gauti pardavus pavogtų ir išardytų automobilių dalis...
H.Daktaro pėdsakas skandalingoje Belgijos byloje – pirmadienį laidoje „Nauja versija“.
