Europos pietinės observatorijos (European Southern Observatory, ESO) mokslininkai išanalizavo žvaižgdės GJ 667C duomenis. Ji priskiriama M klasės nykštukinėms žvaigždėms, ir yra kur kas mažiau kaitri už Saulę.
Aplink šią žvaigždę skrieja net trys planetos ir viena jų yra pakankamai arti, kad gautų tokį kiekį šviesos ir šilumos kaip Žemė. Jos paviršiaus temperatūra turėtų būti panaši į Žemės ir joje net gali būti vandens.
Naujoji kietoji planeta GJ 667Cc aplink savo žvaigždę apskrieja per 28 dienas; vadinasi, beveik per mėnesį joje pasikeičia visi metų laikai, rašo tyrimo išvadas skelbiantis žurnalas „Astrophysical Journal Letters“.
Pasak mokslininkų, iš visų keturių galbūt gyvybę turinčių planetų ši teikia daugiausia vilties – joje esančios sąlygos yra geriausios vandeniui išsilaikyti.
Pasak mokslininkų, iš visų keturių galbūt gyvybę turinčių planetų ši teikia daugiausia vilties – joje esančios sąlygos yra geriausios vandeniui išsilaikyti.
Tačiau vandens teoriją bus galima patvirtinti tik tuomet, kai mokslininkai geriau ištyrinės šios planetos atmosferą.
Kitos planetos, skriejančios apie tą pačią žvaigždę, esančią trijų šviesulių sistemoje, gali būti viena dujinė milžinė ir dar viena super Žemė, kurios periodas orbitoje – 75 paros, bet dar reikia atlikti daugiau stebėjimų, siekiant patvirtinti šią hipotezę.
Prancūzų astronomai pernai gegužę paskelbė patvirtinę pirmąją už mūsų Saulės sistemos ribų esančią planetą, Gliese 581d, kurioje sąlygos gali būti tinkamos žemiško tipo gyvybei. Ši kietoji planeta yra už 20 šviesmečių.
Šveicarų astronomai rugpjūtį pranešė apie dar vieną planetą, HD 85512 b, esančią maždaug už 36 šviesmečių; jos orbita atrodo yra tinkamoje gyvybei zonoje.
JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA taip pat patvirtino pernai už 600 šviesmečių atradusi tokią planetą – Kepler 22b.
