Vis dažniau politikų dėmesys krypsta į socialinį verslą, kuris sprendžia visuomenės problemas ir taip sutaupo valstybės pinigus. Naujos idėjos, kurios pažada išspręsti socialines problemas pigiau, yra visada laukiamos. Šios „naujos idėjos“ yra socialinės inovacijos, kurias kasdieniais produktais paverčia socialinis verslas.
Socialinio verslo startuolių savaitgalio „ChangeMakers‘ON“ organizatoriai bei ekspertai tikisi, jog šis renginys taps galimybe išvystyti stiprus socialinius verslus, kurie primins „Microsoft“ ar „Google“.
Apie socialinių inovacijų misiją, svarbą ir praktinį pritaikymą kalbame „ChangeMakers‘On“ ekspertais Alwark grupės Verslo plėtros direktoriumi Tadu Blaževičiumi ir „Fotobotics“ bendra įkūrėju bei direktoriumi Justinu Katkumi.
– Socialinės inovacijos turi ne vieną apibrėžimą. Kaip Jūs suprantate socialines inovacijas?
Tadas: Socialinių inovacijų koncepcija egzistavo dar XIX amžiuje, moksliniuose darbuose pradėta minėti praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje, tačiau dar ir šiandien tik nedideliam ratui žmonių mūsų šalyje ši sąvoka girdėta, dažnai tai suprantama kaip vertės sukūrimas visuomenei, socialinės gerovės kūrimas ar aplinkosaugos problemų sprendimas, ir tai skamba lyg kažkokia altruistinė veikla.
Mano požiūriu, socialinės inovacijos tai begalinis spektras idėjų ir iniciatyvų, kurios gali keisti pasaulį, kurti geresnę socialinę aplinką ir tuo pačiu – būti pelningos.
Justinas: Vienas svarbiausių akcentų yra tai, jog inovacijos yra tai kas įkvepia mus judėti pirmyn, keičia mūsų aplinką, įpročius, lengvina kasdienybę. Kalbant apie socialines inovacijas – jos turi ne tik „paliesti“ žmogaus kasdienybę, bet ir pagerinti mūsų gyvenimą, spręsti visuomenines problemas.
Žiūrint į istoriją, bet kuris išradimas, kuris pakeitė mūsų buitį, pagerino gyvenimą vienai ir kitai socialinei grupei yra socialinė inovaciją. Kitaip tariant, tai, kad yra nauja, nematytą, pirmą kartą pritaikytas sprendimas socialinei problemai spręsti, tai ir yra socialinė inovacija. Telefono ar automobilio išradimas – irgi savo laiku buvo socialinės inovacijos.
– Kokias socialinių inovacijų naudas galėtumėte įvardinti? Visuomenei, šaliai?
Tadas: Neapsiribočiau vien mūsų šalimi, mūsų šalis yra labai atvira tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Procesai vykstantys pasaulyje tiesiogiai vienaip ar kitaip turi įtakos mūsų visuomenei.
Pasaulyje kyla vis daugiau neįveikiamų socialinių problemų, augantys pragyvenimo kaštai kuria vis gilesnę prarają tarp skurstančių ir klestinčių visuomenių, gamtos resursai senka, pasaulis užverstas kalnais atliekų, o šiandieninės institucijos nepajėgios spręsti kylančių socialinių iššūkių, kuriems įtakos turėjo ir išsivysčiusių šalių ekonomikos modelis. Todėl neišvengiamai pasaulyje reikės rasti tiek naujas valdymo formas, tiek sukurti naujas verslo formas.
Socialinės inovacijos kuria plataus spektro vertę, kuri matuojama ne tik kiekybiniu ir kokybiniu aspektu, bet socialiniu ir būtent taip prisideda prie kylančių iššūkių sprendimo.
Justinas: Nauda pati kaip apibrėžimas yra „nežalinga žmogui“. Jos gerina mūsų kasdienybę, kuria aplinką kurioje norisi gyventi. Kitaip tariant – jaučiasi akivaizdus pokytis „į gera“. Jaučiamės geriau, gyvename geriau.
Pavyzdžiui net ir anti-epideminis vaistas leidžiantis mums greičiau pasveikti, apsaugantis nuo komplikacijų. Naudų yra begalybė tiek mikro, tiek makro kontekste.
– Įvardinkite vieną Jums labiausiai patinkančią socialinę inovaciją. Kokią vertę ji sukūrė?
Tadas: Jungtinėje Karalystėje yra prekybos tinklas „Community Shop,“ socialinis prekybos tinklas skirtas nedideles pajamas turintiems žmonėms. Jie produktus gauna iš gamintojų, surenka ar labai pigiai superka iš didelių prekybos tinklų.
Tie produktai dėl įvairiausių priežasčių būtų nurašyti ir išmesti (pvz. dėl pakuočių pažeidimų, nestandartinės formos, artėjančio galiojimo termino ir pan.), bet dėka „Community Shop“ yra ženkliai pigiau parduodami. Tokiu būdu užtikrinamas tiek nedideles pajamas gaunančių žmonių poreikių patenkinimas, tiek sukuriamas pelnas. Galų gale visa tai nepatenka į sąvartynus.
Justinas: Labai gera klausimas. Aš sakyčiau – internetas. Galbūt jo pačio galime ir neįvardinti kaip socialine inovacija. Tai labiau yra infrastruktūra, kuri įgalino ir įgalina labai daug socialinių inovacijų.
– Kaip būtų galima paskatinti socialinių inovacijų atsiradimą?
Tadas: Manau, tai kompleksas veiksmų: pradedant Valstybės politika, kuri sukurtu palankią mokestinę, administracinę aplinką, skatinančią kurti socialines inovacijas, prieinamus finansinius instrumentus, inicijuoti ir remti bendradarbiavimą tarp valstybės, verslo, visuomenės, ekspertų-profesionalų, finansinių institucijų ir mokslo.
Justinas: Socialinės inovacijos turi tapti produktais, kurie gerina mūsų gyvenimą. Kažkas juk turi padėti idėjai įgauti tinkamą formą, vienaip ar kitaip, palaikyti morališkai ir finansiškai. Nuo idėjos iki produkto – labai ilgas kelias ne tik laiko, bet ir resursų prasme. Taigi, kad atsirastų daugiau socialinių inovacijų, reikia palaikyti tuos žmones, kurie nori spręsti problemas, kurie turi inovatyvias idėjas.
– Kas Jus paskatino tapti „ChangeMakers'ON" ekspertu?
Tadas: Mane žavi ir stebina šiandieniniai jauni žmonės. Jie pilni fantastiškų idėjų, begalinio entuziazmo ir ryžto. Tikrai tikiu, kad kažkas iš jų sukurs, tai ko šiandiena net neįsivaizduojame. Jiems reikia labai nedaug – tik trupučio palaikymo. Puiku, kad yra tokios iniciatyvos ir džiaugiuosi, kad galiu nors truputi prie to prisidėti.
Justinas: Aš sakyčiau, kad mano pačio kelionė. Kurdamas inovacijas, suprantu koks tai yra sudėtingas kelias. Noriu pasidalinti patirtimi ir patarimais, padėti paversti idėjas produktais.
Jei turi idėjų kaip pagerinti ar net išgelbėti pasaulį ar sustiprinti jau vystomą iniciatyvą – registruokis „ChangeMakers‘ON“! Nuoroda į registracijos formą – ČIA.
Susidomėjai ir nori sužinoti dar daugiau? Nori susipažinti su ekspertais ar sužinoti darbotvarkę? Apsilankyk!
