Jono sūnus Leonas Kraftas gimęs 1896 m., baigęs Rygos žemės ūkio mokyklą, 1918 – 1919 m. dalyvavo Latvijos Nepriklausomybės kovose ir buvo apdovanotas Lačplešu ordinu (tolygu Vyčio kryžiaus ordinui). Šilėnuose jis turėjo kavos ir kitokių prekių parduotuvėlę. Kavą ir prekes išvežiodavo arkliais arba malkomis kūrenamu sunkvežimiu. Cikoriją augino savo ūkyje.
Maloniai leidus, muziejininkai kavos etiketę nusikopijavo ir dabar muziejuje bus dar vienas gražus paliudijimas, kad Biržų krašte, Panemunės dvare, lyg kokioje Pietų Amerikoje, buvo gaminama netgi egzotiškoji kava.Kava buvo ruošiama iš miežių (kartais kviečių), cikorijos ir cukrinių runkelių. Juos supjaustytus ir sudžiovintus jų gabalėlius mėgdavo valgyti vaikai, jie buvo labai saldūs. Dvare buvo didelis mechaninis, sukamas velenu agregatas kavos ruošiniams džiovinti. Į aparato talpą supildavo maišą miežių.
Džiovykloje buvo skardinės su skylutėmis grindys, dvi krosnys. Ant grindų supildavo cikoriją ir iš apačios eidama šiluma, džiovindavo. Po to cikorijas sumaišydavo su kitais komponentais, sugruzdindavo, sumaldavo, pildavo į didelius maišus ir veždavo į Rygą.
Buvusi muziejininkė Regina Drevinskienė kartą parodė Kraftų kavos fabrikėlio etiketę. Ji pasakojo, kad jos tėvelis Kazys Batvinis su Kėželiu buvo sumeistravęs medinę mašiną kartono dėžutėms formuoti. Tos mašinos visos detalės buvusios medinės. Mašinos dėka dėžutė įgaudavo formą, po to tereikdavo ją sulankstyti ir užklijuoti etiketę. Mažoji Reginutė taip padėdavo tėveliui užsidirbti vieną kitą litą, nuo tų laikų šeimoje ir išliko ta etiketė.
Prieš keletą dienų muziejuje lankėsi Leono Krafto duktė Stasė Kraftaitė – Uzdilienė. Jos šeimoje yra saugoma kitokia kavos etiketė, nei jau matytoji.
Maloniai leidus, muziejininkai kavos etiketę nusikopijavo ir dabar muziejuje bus dar vienas gražus paliudijimas, kad Biržų krašte, Panemunės dvare, lyg kokioje Pietų Amerikoje, buvo gaminama netgi egzotiškoji kava.
