Šioje keitimosi vaizdais svetainėje įdėtas vieno kompanijos gerbėjo vaizdo klipas akivaizdžiai parodo, kaip animatoriai palengvina sau gyvenimą retkarčiais pasiskolindami pavienes scenas iš anksčiau pieštų filmų, pakeisdami tik veidų bruožus, šukuosenas ar veikėjų spalvas.
Pavyzdžiui, viename 1977-ųjų „Winnie the Pooh“ (liet. Mikė Pūkuotukas) filmo epizode linksmojo meškino draugas Kristoferis Robinas eina nuvirtusiu medžiu, kuris atstoja tiltą. Prieš dešimtmetį analogiškas epizodas buvo panaugotas filme apie Mauglį – „Džiunglių knyga“.
Pasikartojimų filmuose daug daugiau nei reikėtų abiejų rankų pirštų. O kas galėtų pagalvoti, kad filmo „Gražuolė ir Pabaisa“ šokis pokylių salėje pasiskolintas iš šokio „Miegančioje gražuolėje“. Iš tiesų, animacinių filmų kūrėjai gana dažnai skolinasi piešinio pagrindą iš vienos scenos kitai, tačiau identiškus epizodus skirtingose pasakose paleidžia retai. Tad komentatorių nuomonė apie atskleistą „Disney“ gudravimą buvo dvejopa – vieni kaltino kompaniją vaizduotės stoka, o kiti priešinosi, esą pirmieji nežino, kaip daug lėšų ir laiko kainuoja kurti animacinius filmus.
