„Švedijoje praėjus devyniems mėnesiams nuo saulėgrįžos šventės gimsta daug vaikų“, – sako švedų etnologas ir keleto knygų šia tema autorius Janas Öjvindas Swahnas.
Švedai saulėgrįžos šventę šiemet šventė birželio 21-ąją. Laikantis tradicijų, Švedijoje šokama aplink Maypole, daiktą, simbolizuojantį falą. Švenčiama vaišinantis silke ir užgeriant degtine.
„Švedijoje praėjus devyniems mėnesiams nuo saulėgrįžos šventės gimsta daug vaikų“, – sako švedų etnologas ir keleto knygų šia tema autorius Janas Öjvindas Swahnas.
„Alkoholio vartojimas yra labai paplitęs saulėgrįžos šventėje. Yra istorinių nuotraukų, kuriose matyti tokie girti žmonės, kurie nebegali paeiti“, – pasakoja etnologas. Nors svaigalai taip pat prisideda prie kūdikių bumo po devynių mėnesių, J.Ö.Swahnas pažymi, kad ir be gėrimų romantikos tokią naktį nestinga.
„Yra tokia netekėjusių mergaičių tradicija. Jei šventės metu jos valgo ką nors labai sūraus arba surenka įvairių rūšių gėlių ir jas padeda po pagalve, sakoma, kad turi susapnuoti savo būsimą vyrą“, – teigė švedas.
Burtai ir laužai
Panaši mitologija yra ir Graikijoje. Ten, kaip ir daugelyje Europos šalių, pagoniška šventė susijusi su krikščionybe ir buvo pervadinta Joninėmis. Daugelyje kaimų švenčiama prisimenant senovines apeigas.
Graikijoje vienas seniausių ritualų vadinamas Klidonu. Skaisčios mergaitės kviečiamos semti jūros vandenį. Netekėjusios kaimo moterys į puodą sudeda asmeninius daiktus ir per naktį palieka po figmedžiu, teigiama, kad daiktai tądien prisipildo tiesiog ore tvyrančių galių, o merginų sapnuose iškyla būsimi vyrai.
Kitą dieną susirinkusios moterys panyra į burtus, iš daiktų bandoma numatyti jų savininkių romantišką ateitį. Teigiama, kad šiomis dienomis bendruomenėse netrūksta nešvankių juokelių, tiesa, ir dabar šokinėjama per laužą. Kam pavyksta per ugnį peršokti tris kartus, reiškia, kad išsipildys noras. Teigiama, kad po tokių festivalių kasmet atsiranda naujų porų.
„Tai geras laikas ką nors sutikti, nes kaimuose susitinka jauni žmonės, tad yra proga pabendrauti. Be to, vyrukai mėgsta pasirodyti ir šokinėja per kuo didesnę ugnį“, – sakė Eleni Fanariotou, įamžinusi graikų papročius.
Kupolės diena
Rytų Europoje saulėgrįžos šventė dar vadinama Kupolės diena, tai šventė, kuri suteikia daug romantiškų prisiminimų. Žodis kupolė yra kilęs iš to paties žodžio kaip ir „cupid“ – meilės Dievas Kupidonas.
„Kadaise tikėta, kad Kupolės naktis buvo laikas, kai žmonės įsimyli ir švenčiantys ją bus laimingi visus metus“, – pasakojo Lenkijos turizmo valdybos atstovė Agnieszka Bigaj. Netekėjusios moterys į upes leisdavo gėlių vainikus, o kitoje pusėje lūkuriuojantys viengungiai juos bandydavo pagauti. Tai reiškė, jog vyras ir moteris taps pora. Išbandymu poroms ir šiandien tampa šuoliai per laužą susikibus rankomis. Jei vienas kito nepaleidžia – meilė bus amžina.
Viena didžiausių saulėgrįžos švenčių pasaulyje vyksta Didžiojoje Britanijoje, prie Staunhendže esančių istorinių statinių, kasmet čia susirenka tūkstančiai žmonių. Savitas ceremonijas čia rengia druidai.
