Kalėdų švenčių istorija tradicijos šiandien
Daugelis Kalėdų šventes sieja su krikščioniškąja tradicija, Naujojo Testamento bylojimais. Katalikų pasaulyje kalėdinis laikotarpis prasideda Adventu – keturių savaičių ramybės ir dvasinio pasiruošimo Kristaus gimimui laiku – ir baigiasi Trijų Karalių iškilmėmis. Tačiau įdomu ir tai, kad Kalėdos savotišką atitikmenį turėjo dar gerokai prieš Kristaus gimimą. Ne vieną tūkstantmetį prieš mūsų erą gruodžio viduryje buvo švenčiamos Viduržiemio šventės. Dabartinių Artimųjų Rytų teritorijose, buvusiose Babilonije ir Mesapotamijoje būdavo deginamos žvakės, puošiamos gatvės, vergai ir kilmingieji trumpam apsikeisdavo vietomis, žmonės keisdavosi dovanomis, daugiau laiko praleisdavo kartu. Šios šventės simbolizuodavo ribą tarp senųjų ir naujųjų metų, tačiau akivaizdu, kad jau tada vyravo tradicija demonstruoti gerumą ir susitaikymą. Tiesa, katalikų pasaulyje Jėzaus gimimo diena imta švęsti tik II a. Romos vyskupo paliepimu. Buvo atskleista, kad tikroji Kristaus gimimo data yra gruodžio 25 d. Net ir netikintiesiems toks datavimas buvo palankus, kadangi sutapo su vidurio žiemos šventėmis.
Šiandien savotišką mums įprastų Kalėdų atitikmenį turi žydų tauta. Izraelyje švenčiama Chanukos šventė. Tiesa, žydai šventės toli gražu nesieja su Kristaus gimimu. Švęsdami jie mini laikus, kada Sirijos karalius Antiochas buvo įsakęs žydams garbinti graikų dievus. Žinoma, šie tam pasipriešino, todėl šiandien Chanuką sieja su šviesa, stebuklu, stiprybe. Ant žydų šventinio stalo paprastai puikuojasi aliejuje kepti bulviniai blynai, miltiniai patiekalai. Paprastai eglutės žydai nepuošia, tačiau pastebima, kad ši tradicija kartais pasiskolinama ir iš Vakarų.
Žvilgtelėkime į tolimesnę Aziją. Nors Indijoje krikščionių procentaliai yra labai nedaug, tikintieji Kalėdas švenčia iškilmingai. Puošiamos dirbtinės kalėdinės eglutės, taip pat kaip ir Europoje ar Amerikoje dabinamos prekybos vietos, dovanojamos kalėdinės dovanos, gėlėmis puošiami namai, gausiai gaminami saldumynai, giedamos šventinės giesmės. Tuo tarpu Japonijoje Kalėdų šventės sutampa su dabartinio Japonijos imperatoriaus gimimo diena. Pastaroji čia turi didesnę reikšmę. Krikščionių šioje gilių tradicijų šalyje yra labai nedaug, tačiau komercine prasme šventės išnaudojamos puikiai. Žmonės valgo keptus viščiukus, todėl šių parduodama ypač daug. Taip pat Kalėdų šventes japonai sieja su meilės bei romantikos laikotarpiu, todėl įsimylėjėlių poros iš anksto rezervuojasi staliukus romantiškoms vakarienėms, keičiasi dovanomis.
Krikščioniškojo pasaulio ortodoksai Kalėdas švenčia tada, kada katalikai mini Trijų Karalių šventę. Ortodoksai taip pat laikosi adventinio pasninko, o Kūčių vakarienės metu taip pat laužo duoną, taip minėdami paskutinės vakarienės ritualą. Nors tradiciškai ortodoksams nėra labai įprastas eglutės puošimas, tačiau šiandien katalikų ir ortodoksų tradicijos šiek tiek persipynusios, todėl puošyba išlieka panaši.
Daug kas juokauja, kad Australijoje Kalėdos yra mažiausiai kalėdiškos, kadangi vyksta pačiame vasaros kaitrų viduryje. Gatvėse vyksta linksmos eitynės, karnavalai, laukiama Kalėdų senelio. Tiesa, čia vyrauja smagi tradicija – atvykus Kalėdų seneliui, jo elnių kinkinys pakeičiamas kengūrų kinkiniu. Žmonės skuba į paplūdimius, čia poilsiauja, rengia grilio vakarėlius, kaitinasi saulėje.
Bene ryškiausią veidą Kalėdos turi už Atlanto. Į viešąsias erdves kalėdinės dekoracijos perkeliamos iškart po Padėkos dienos ir tęsiasi daugiau nei mėnesį su puse. Namai gausiai puošiami žaisliukais, kepami meduoliai, gyvenamieji namai ryškiai apšviečiami lempučių girliandomis, rengiami puošybos konkursai. Kalėdų šventės prasideda nuo Kūčių vakaro mišių, kepama žąsis, kalakuto kumpis, kvapnūs pyragai.
Bene ilgiausiai Kalėdas švenčia Meksikos gyventojai – kartais net iki vasario 2 d. Žmonės daug dainuoja, meldžiasi, imituoja Marijos ir Juozapo kelionę lemtingą naktį prieš Jėzaus gimimą. Vaikai puošia prakartėles, o Kalėdų dieną užrištomis akimis bando sudužyti skaniausių saldumynų prikimštą pinatą.
Ką dovanojame Lietuvoje šiandien?
Kalėdos Lietuvoje turi gilią tradiciją. Pakankamai ilgas šventinis laikotarpis skirtas tiek susikaupimui, tiek didelėms linksmybėms. Kūčių vakarą lietuviai pasninkauja, skanauja žuvį, vaisius, riešutus, pupeles, duoną, silkės patiekalus, valgo aguonų pieną. Kalėdų dienomis paprastai kepama kiauliena, jautiena arba paukštiena. Dovanos paprastai išpakuojamos Kūčių vakarą po Bernelių mišių arba Kalėdų rytą. Seniau žmonės vieni kitiems dovanodavo saldumynus, pyragus, rankų darbo produktus. Šiandien dovanų spektras itin platus. Vieno didžiausių internetinės prekybos portalo pigu.lt komanda teigia, kad internetu dovanas lietuviai suskumba pirkti dar rudens viduryje. Populiariausi visada išlieka žaislai, elektroninė technika, kvepalai ir kosmetikos produktai, bižuterija.
Nors prekybininkai džiaugiasi prieš šventes išaugusia apyvarta, svarbu visoje kalėdinio pasiruošimo suirutėje nepamiršti tikrosios šventės prasmės, kurią pabrėždavo mūsų protėviai. Juk svarbu ne tik materialios kalėdinės dovanos, išoriškai puošnus šventinis veidas, bet ir šventinė ramybė visų širdyse.
