Dabar populiaru
Publikuota: 2016 kovo 26d. 15:33

Laiko persukimo istorija: kaip prie to prisidėjo vabzdžiai

Kiekvienais metais lietuviai pavasarį laikrodžius pasuka valanda į priekį, o rudenį atsuka atgal. Laiką persuksime ir šiąnakt. Tačiau kaip atsirado tokia tradicija?

Pirmasis laikrodžio persukimo idėją 1895 m. pasiūlė amerikietis George'as Vernonas Hudsonas. Jis buvo entomologas – rinko vabzdžius. Dėl šio savo hobio jis norėjo, kad vasarą šviesu būtų kuo ilgiau.

G.Hudsonas teigė, kad pavasarį persukant laiką valanda į priekį diena pailgėtų.

Kadangi saulė kiltų ir leistųsi vėliau, žmonės prarastų valandą šviesos ryte, kuomet jie miega, tačiau atsirastų papildoma valanda šviesos vakare. O žiemą, kadangi žmonės mažiau laiko praleidžia lauke, papildomos valandos nebereikia. Ir galima valanda ilgiau pamiegoti.

Iš pradžių G.Hudsono idėja buvo pašiepta. Tačiau 1916 m. Vokietija ją įgyvendino. Tiesa, Vokietijos tikslas nebuvo paskatinti savo piliečius daugiau laiko leisti renkant vabzdžius. Vokietija siekė sutaupyti energijos ir resursų, reikalingų karui.

VIDEO: Kodėl du kartus per metus sukame laikrodžius?

Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija, ir JAV. Vasaros laikas įsitvirtino Vakarų visuomenėse. Po karo kai kurios šalys laikrodžio sukimą dukart per metus atšaukė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vėl prie jo grįžo.

en.wikpedia.org nuotr./Apie laiko persukimą primenanti reklama
en.wikipedia.org nuotr./Apie laiko persukimą primenanti reklama

Ar pereiti iš žiemos į vasaros laiką išties verta? Mokslininkai patys to tiksliai nežino.

Tuomet, kai laikrodžiai buvo pradėti persukinėti, daugelyje namų būtent elektros lemputės sunaudodavo daugiausia elektros. Tad laiko persukimo dėka būdavo sunaudojama mažiau energijos. Bet dabartiniuose namuose dėl technologijų progreso apšvietimo išlaidos sudaro tik mažą dalį visų elektros išlaidų.

en.wikpedia.org nuotr./George Vernon Hudson
en.wikpedia.org nuotr./George Vernon Hudson

Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad laiko persukimas padeda sutaupyti vos 1 proc. energijai skiriamų pinigų, arba apie 4 dolerius per metus.

Užtat dėl laiko persukimo didelė dalis žmonių bent savaitę po to prasčiau išsimiega ir yra mažiau produktyvūs darbe ar jį pramiega. Be to, mokslininkų tyrimai rodo, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kuomet reikia keltis anksčiau, padaugėja tiek širdies smūgių, tiek savižudybių, tiek avarijų.

Taip pat laiko persukimas įneša sumaišties planuojantiems keliones, susitikimus ar susiskambinimus su kitose laiko juostose esančiais verslo partneriais ar draugais. Skirtingos valstybės laiką persuka ne tą patį savaitgalį, be to, kai kuriose valstybėse dalis valstijų persuka laiką, dalis ne. Anksčiau tai nebuvo taip svarbu, nes žmonės mažiau keliavo ir bendravo su kitomis laiko juostomis, bet laikai pasikeitė.

Beje, laiką persuka ne visas pasaulis. Tai daro beveik vien tik Europa ir Šiaurės bei Centrinė Amerika.

en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis
en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis

Aukščiau pateiktame žemėlapyje matosi kurios šalys suka laiką. Šiaurės pusrutulyje laiką sukančios šalys ir teritorijos pažymėtos mėlynai, Pietų pusrutulyje – oranžine spalva. Šviesiai pilka spalva pažymėtos šalys laiką persukdavo anksčiau, bet to atsisakė, tamsiai pilka spalva pažymėtos šalys laiko nesukiojo niekada. 

Kuo arčiau pusiaujo, tuo mažesnę prasmę turi laiko persukimas, nes diena ir naktis visus metus trunka panašiai. Be to, daugelyje arti pusiaujo esančių šalių vasarą ir šiaip beprotiškai karšta, ir jos nenori dar daugiau saulės šviesos. Todėl daugelis tokių šalių laiko nesukioja.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min