Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Kodėl mes dukart per metus persukame laiką?

Kiekvienais metais lietuviai pavasarį laikrodžius pasuka valanda į priekį, o rudenį atsuka atgal. Lietuvoje vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo mėnesio sekmadienį – 3 valandą ryto laikrodžio rodykles persukant valandą į priekį, laiką valanda į priekį persuksime ir šiąnakt. Tačiau kaip atsirado tokia tradicija?

Pirmasis laikrodžio persukimo idėją 1895 m. pasiūlė britas George'as Vernonas Hudsonas. Jis buvo entomologas – rinko vabzdžius. Dėl šio savo hobio jis norėjo, kad vasarą šviesu būtų kuo ilgiau.

G.Hudsonas teigė, kad pavasarį persukant laiką valanda į priekį diena pailgėtų.

Kadangi saulė kiltų ir leistųsi vėliau, žmonės prarastų valandą šviesos ryte, kuomet jie miega, tačiau atsirastų papildoma valanda šviesos vakare.

O žiemą, kadangi žmonės mažiau laiko praleidžia lauke, papildomos valandos nebereikia. Ir galima valanda ilgiau pamiegoti.

Iš pradžių G.Hudsono idėja buvo pašiepta. Tačiau 1916 m. I pasauliniame kare dalyvaujanti Vokietija ją įgyvendino.

Tiesa, Vokietijos tikslas nebuvo paskatinti savo piliečius daugiau laiko leisti renkant vabzdžius. Vokietija siekė sutaupyti energijos ir resursų, reikalingų karui.

VIDEO: Kodėl du kartus per metus sukame laikrodžius?

Tuomet, kai laikrodžiai buvo pradėti persukinėti, daugelyje namų daugiausia elektros energijos sunaudodavo būtent elektros lemputės. Tikėtasi, kad persukant laiką elektros bus sunaudojama mažiau.

Planas pasiteisino, ir Vokietijos pavyzdžiu netrukus pasekė kitos Europos šalys, pirmiausia Austrijos-Vengrijos imperija ir JAV. Vasaros laikas įsitvirtino Vakarų visuomenėse.

Po karo kai kurios šalys laikrodžio sukimą dukart per metus atšaukė, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais vėl prie jo grįžo.

en.wikpedia.org nuotr./Apie laiko persukimą primenanti reklama
en.wikpedia.org nuotr./Apie laiko persukimą primenanti reklama

Lietuvoje vasaros laikas pradėtas taikyti paskutiniame sovietmečio dešimtmetyje. Jis buvo panaikintas 2000 m., tačiau nuo 2003 m. vėl pradėtas taikyti.

Ar pereiti iš žiemos į vasaros laiką išties verta? Esama įvairių argumentų.

Argumentas dėl elektros energijos sutaupymo dabar beveik nebėra aktualus, nes dabartiniuose namuose dėl technologijų progreso apšvietimo išlaidos sudaro tik mažą dalį visų elektros išlaidų.

Tuomet, kai laikrodžiai buvo pradėti persukinėti, daugelyje namų būtent elektros lemputės sunaudodavo daugiausia elektros. Tad dėl laiko persukimo būdavo sunaudojama mažiau energijos.

Bet dabartiniuose namuose dėl technologijų progreso apšvietimo išlaidos sudaro tik mažą dalį visų elektros išlaidų.

en.wikpedia.org nuotr./George Vernon Hudson
en.wikpedia.org nuotr./George Vernon Hudson

Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad laiko persukimas padeda sutaupyti vos 1 proc. elektros energijai skiriamų pinigų, arba apie 4 dolerius per metus.

Užtat dėl laiko persukimo didelė dalis žmonių bent savaitę po to prasčiau išsimiega ir yra mažiau produktyvūs darbe ar jį pramiega. Sunku prie pasikeitusio ritmo prisitaikyti ir vaikams.

Be to, mokslininkų tyrimai rodo, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kuomet reikia keltis anksčiau, padaugėja tiek širdies smūgių, tiek savižudybių, tiek avarijų.

Taip pat laiko persukimas įneša sumaišties planuojantiems keliones, susitikimus ar susiskambinimus su kitose laiko juostose esančiais verslo partneriais ar draugais.

Skirtingos valstybės laiką persuka ne tą patį savaitgalį, be to, kai kuriose valstybėse dalis valstijų persuka laiką, dalis ne.

Anksčiau tai nebuvo taip svarbu, nes žmonės mažiau keliavo ir bendravo su kitomis laiko juostomis, bet laikai pasikeitė.

Vis dėlto laiko sukiojimo šalininkai sako, kad net ir nekalbant apie elektros taupymą, taip laikas išnaudojamas racionaliausiai ir žmogui tenka daugiausia šviesos.

Jie pasitelkia tą patį argumentą, kurį 1895 m. naudojo G.V.Hudsonas, ir atkreipia dėmesį, kad sukiojant laiką vasarą ilgiau būna šviesu vakarais, o žiemą pradeda anksčiau švisti rytais. Anot jų, taip žmogui tenka maksimalus dienos šviesos kiekis.

Taip pat skaitykite: Kodėl prieš 20 metų daug lietuvių nekentė „Andrikienės laiko“?

Lietuvoje, atrodo, laiko sukiojimo šalininkų nedaug – beveik 80 proc. 2017 m. balandį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos dalyvių pasisakė prieš laiko sukiojimą.

2018 m. gruodį Lietuvoje atliktos apklausos rezultatai rodė, kad daugiau Lietuvos gyventojų norėtų, jog ES atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas.

Susisiekimo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad nuolatinį vasaros laiką būtų linkę pasirinkti 62 proc. gyventojų. Žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Dešimtadaliui respondentų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Beje, laiką persuka ne visas pasaulis. Tai daro beveik vien tik Europa ir Šiaurės bei Centrinė Amerika.

en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis
en.wikipedia.org/Laiką persukančių šalių žemėlapis

Aukščiau pateiktame žemėlapyje matosi kurios šalys suka laiką. Šiaurės pusrutulyje laiką sukančios šalys ir teritorijos pažymėtos mėlynai, Pietų pusrutulyje – oranžine spalva.

Šviesiai pilka spalva pažymėtos šalys laiką persukdavo anksčiau, bet to atsisakė, tamsiai pilka spalva pažymėtos šalys laiko nesukiojo niekada.

Kuo arčiau pusiaujo, tuo mažesnę prasmę turi laiko persukimas, nes diena ir naktis visus metus trunka panašiai.

Be to, daugelyje arti pusiaujo esančių šalių vasarą ir šiaip beprotiškai karšta, ir jos nenori dar daugiau saulės šviesos. Todėl daugelis tokių šalių laiko nesukioja.

Vis dėlto kada laiko sukiojimo bus atsisakyta ir ar apskritai bus atsisakyta, neaišku. Nors 2019 m. Europos parlamentas pritarė laiko sukiojimo atsisakymui, dėl to dar turi sutarti Europos Sąjungos taryba, kurią sudaro ES šalių vyriausybių atstovai, o tai dar neįvyko.

Dėl 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos šis klausimas buvo atidėtas, po to prie jo grįžta nebuvo.

Pirmą kartą tekstas publikuotas 2016 m., po to atnaujintas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius