Tačiau specialistai ramina, kad jokio pavojaus Žemės gyventojams asteroidas nesukels. Taip pat teigiama, jog nebus ir ryšio ar elektros tiekimo sutrikimų, nes asteroidas pernelyg mažas, kad paveiktų elektromagnetinį lauką.
ISTORIJOS PRADŽIA: Antradienį arti Žemės praskries 400 metrų pločio asteroidas.
„Sužinoję asteroido koordinates ir įvertinę visą situaciją, galime teigti, kad neverta imtis jokių priemonių (jo išvengti arba) jį pamatyti. Tik jei orai būtų palankesni stebėjimams, galėtumėte bandyti jį pagauti akimi“, – sakė Lietuvos radijui Vilniaus planetariumo direktorė Danutė Sperauskienė.
Į studiją skambinę klausytojai teiravosi, ar asteroidas gali padaryti žalos.
Pasak D.Sperauskienės, šį kartą nerimauti tikrai nėra dėl ko. Tačiau astronomijos specialistė neatmeta galimybės, kad Žemei netrukus gali imti grasinti kitas asteroidas. „Situacija danguje keičiasi labai greitai, nors dangaus kūnai stebimi, kartais asteroidai priartėja netikėtai“, – sakė specialistė Lietuvos radijui.
Papildyta BNS informacija. Astronomai jau nukreipė savo teleskopus į 2005 YU55, kuris arčiausiai Žemės praskries maždaug 23 val. 28 min. Grinvičo (1 val. 28 min. Lietuvos) laiku, tačiau plika akimi nebus matomas.
Nors šis maždaug 400 metrų skersmens apvalus asteroidas dažnai priartėja prie Žemės, Marso ir Veneros, tačiau „2011 metais atstumas tarp jo ir Žemės bus mažiausias per pastaruosius mažiausiai 200 metų“, – pranešė NASA.
Pro Žemę praskrenda ir kitų panašaus dydžio asteroidų. Paskutinį kartą tokį reiškinį galima buvo stebėti 1976 metais, o kitas laukiamas jau 2028-aisiais, kai prie žaliosios planetos priartės asteroidas 2001 WN5, kuris praskries per vidurį tarp Žemės ir Mėnulio.
Asteroidą 2005 metais atrado Robertas McMillanas, dalyvavęs Arizonos universiteto Saulės sistemos stebėjimo grupės projekte.
„2005 YU55 yra vienas iš potencialiai pavojingų asteroidų, kurių orbitos kartais priartėja prie Žemės arba kertasi su Žemės orbita“, – sakė Arizonos universiteto mokslinis bendradarbis R.McMillanas.
Tačiau ištyrę asteroido judėjimo trajektoriją mokslininkai padarė išvadą, kad su Žeme jis nesusidurs.
Prognozuojama, kad kitą kartą arčiausiai Žemės jis bus 2094 metais, kai nuo jos praskries 269 tūkst. kilometrų atstumu.
„Stebėjimai pateiks mums dar vieną detalę dėlionėje, kurią ne dažnai galime pamatyti“, – sakė NASA reaktyvinio judėjimo laboratorijos darbuotojas Donas Yeomansas.
„Vienu metu manėme, kad būtent asteroidai į Žemę atgabeno anglį ir kitus elementus, todėl jie yra labai svarbūs“, – kalbėjo jis.
NASA observatorijos teleskopai Puerto Rike jau pradėjo stebėti asteroido priartėjimą.
Nors mokslininkai džiaugiasi galimybe iš arčiau išvysti juodos spalvos apvalų asteroidą, tačiau dauguma paprastų Žemės gyventojų jo nė nepastebės.
Asteroidai nėra retenybė
2006 m. liepą labai panašus kosminis kūnas 63-jų tūkstančių kilometrų per valandą greičiu pralėkė pro mūsų planetą. Asteroidas prieš penkerius metus prie Žemės priartėjo 430-ies tūkstančių kilometrų atstumu.
Astronomų teigimu, pavojaus, kad asteroidas nukris į Žemę, nebuvo. Ekspertai atmeta galimybę, kad šiame šimtmetyje asteroidai galėtų susidurti su Žeme.
Prognozuojama, kad asteroidas pro planetą skries 2019-ais ir 2020-ais metais, tačiau didesniu atstumu nei dabar.
„New Scientist“: kas nukentėtų labiausiai
Kinija, JAV bei Švedija – tai šalys, kurios patirs daugiausia žalos, jei į planetą ateityje tėkšis asteroidas, rodo tyrimas, kuriuo įvertinta sukrėtimų, tokių kaip cunamis, rizika skirtingose šalyse, praneša „New Scientist“.
Mokslininkai sukūrė cunamių, žemės drebėjimų, nuošliaužų ir asteroidų smūgių galimybės modelį remdamiesi atskirų šalių gyventojų tankumo ir infrastruktūros bei jau patirtų sukrėtimų statistikos duomenimis.
Tyrėjų komanda daugiausia dėmesio skyrė mažesniems asteroidams, mat šie smogia Žemėn dažniausiai. Paskaičiuota, kad kelių šimtų metrų skersmens kosminiai kūnai susiduria su Žeme kartą per 10 tūkst. metų, kai didesnės nei 1 kilometro – kartą per 100 tūkst. metų.
Naudodami populiacijos tankumo žemėlapius, mokslininkai nustatė vietas, kuriose po asteroido katastrofos būtų daugiausia aukų ir nuostolių. Kaip ir galima tikėtis, Kinijoje, Indonezijoje, Indijoje, Japonijoje ir JAV rizika būti sunaikintiems, sulaukus visa griaunančio „svečio“ iš kosmoso, yra didžiausia.
Aukštoje vietoje atsidūrė ir Švedija, kurios infrastruktūra dėl geografinės padėties, anot Didžiosios Britanijos mokslininkų, yra labiau pažeidžiama nei kitų Europos kraštų.
