Vos išvydusi ji juos įsimylėjo. Ji negalėjo atsispirti juodiems šone užtrauktuku susegamiems batams aukštais kulnais – neatbaidė net kaina.
„Jie buvo gražūs, nauji ir visi jais domėjosi“, – Song Eun Byul prisimena, kokį šurmulį sukėlė jos pirkinys Šiaurės Korėjos miestelyje prie Kinijos sienos.
Tiesą sakant, batai žmonėms pasirodė pernelyg egzotiški. Ji juos nusipirko turguje ir netrukus sulaukė pastabų – ji buvo sustabdyta gatvėje ir pabarta. Šiaurės Korėjoje tokiais atvejais paprastai tenka išklausyti kelias drausminančias paskaitas, o blogiausiu atveju – atsidurti darbo stovykloje.
„Kaip elgtis su savo kūnu, kaip rengti savo kūną, kaip pristatyti savo kūną viešumoje ir privačiame gyvenime – visa tai Šiaurės Korėjoje nėra asmeninio pasirinkimo klausimai.
„Kaip elgtis su savo kūnu, kaip rengti savo kūną, kaip pristatyti savo kūną viešumoje ir privačiame gyvenime – visa tai Šiaurės Korėjoje nėra asmeninio pasirinkimo klausimai. Visa tai griežtai reguliuoja valstybė, – sako Kalifornijos universiteto (JAV) Šiaurės Korėjos kultūros ekspertė Suk Young Kim. – Drabužiai – lengviausias ir pastebimiausias būdas parodyti juos vilkinčiojo politines pažiūras.“
„Mados policijos“ funkcijas šioje šalyje atlieka valstybinės Socialistinio jaunimo lygos savanoriai. Nors auganti prekyba su Kinija leidžia į Šiaurės Korėją pakliūti ir išorės vėjams, valdžia vis dar pasiryžusi kontroliuoti visus piliečių gyvenimo aspektus.
Savo pavardės nenorinti atskleisti Song, kuri prieš šešis mėnesius kirto Kinijos sieną, tačiau bijo būti pagauta ir grąžinta namo, gali daug papasakoti apie nerašytas Šiaurės Korėjos aprangos taisykles.
Moterų kelnės sulaukia ypač daug reguliuotojų dėmesio. Mini drabužiai – visiškas tabu. Plačiabrylės skrybėlės sukeltų įtarimą. Apie mėlynus džinsus negali būti ir kalbų, režimas yra pareiškęs ir nuomonę apie marškinėlius su užrašais lotyniškais rašmenimis. Bet kas pernelyg puošnaus arba tiesiog neįprasto iškart gali sulaukti pasmerkimo. Visų svarbiausia – drabužiai jokiais būdais neturi atrodyti „užsienietiški“.
Song bausmės dėl savo batų išvengė tik todėl, kad davė netikrą adresą ir pamelavo, kad yra ištekėjusi, – taigi už Jaunimo lygos kompetencijos ribų.
„Moterys gali mieste mūvėti kelnes, tačiau jos turi būti labai laisvai krintančios. Anksčiau norėdama nueiti į miesto centrą turėjau segėti sijoną arba apsivilkti tradicinius korėjietiškus drabužius.“
Vis dėlto, pasak 27 metų merginos, taisyklės per pastaruosius metus sušvelnėjo: „Moterys gali mieste mūvėti kelnes, tačiau jos turi būti labai laisvai krintančios. Anksčiau norėdama nueiti į miesto centrą turėjau segėti sijoną arba apsivilkti tradicinius korėjietiškus drabužius.“
Ekspertai atmetė prieš mėnesį pasirodžiusius pranešimus, kad visi universitetuose studijuojantys vaikinai turi kirptis kaip Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas arba kad visiems gyventojams šukuosenas tenka rinktis iš aprobuoto sąrašo.
Tačiau tai nereiškia, kad valstybė nesistengia paveikti šukuosenų madų. Vienu metu valstybinė televizija transliavo laidų seriją pavadinimu „Kirpkimės pagal socialistinį gyvenimo būdą“.
Han Myong Hee, kita Kinijoje išgalvotu vardu prisistatanti šiaurės korėjietė, pasakoja, kad suaugusioms moterims liepiama kirpti plaukus taip, kad jie būtų ne per ilgi ir ne per trumpi, tvarkingai sušukuoti ir ne pernelyg išsipūtę. Itin standžių šukuosenų mada buvo numalšinta prieš keletą metų.
Pats šalies lyderis Kim Jong Unas 2012 metais išrinko merginų grupę „Moranbong“ būti „naujojo amžiaus“ muzikos atlikėjomis. Han labai nustebo, pamačiusi jas koncertuojant per televiziją – jos ne tik segėjo mini sijonus, bet ir lingavo trumpai nukirptomis galvomis.
„Paprastai reikia sekti tuo, ką matai per televiziją, bet aš nežinau, ar trumpi plaukai dabar leidžiama. Svarstau, kaip tai įmanoma“, – dvejoja Han.
Laikytis aprangos taisyklių sunku ir todėl, kad jos niekur nesurašytos.
„Niekada tiksliai nežinai, ką reiškia „užsienietiški stiliai“, todėl spręsti gali žmonės, prižiūrintys taisyklių vykdymą. Tai, kas bauždiama Jangango provincijoje, bebūtinai draudžiama Hamjonge“, – sako ji.
Taip pat ir Song niekas nepasakė, kodėl jos batai netinkami. Jie tiesiog buvo pernelyg kitokie.
Vis dėlto, pasak jos, „Šiaurės Korėjoje yra daugybė mados tendencijų“. Populiari kiniška kosmetika, o pastaraisiais metais jaunos merginos ėmė chemiškai šukuoti tik plaukų galus.
Nors valstybinė televizija vis dar liaupsina Šiaurės Korėjoje sukurtą vinaloną – audinį iš kalkakmenio ir antracito – panašu, kad ji prarado viltį įtikinti žmones nešioti iš šios kietos ir sunkiai dažomos medžiagos siūtus drabužius. Dėl importinių drabužių miestų gatvės nušvito spalvomis.
„Tai vadinama kultūrinės ideologijos invazija: jei mėgsti užsienitiškus dalykus, imi nebemėgti savo šalies, – paaiškina ji. – Jie privalo viską kontroliuoti, kad taip nenutiktų.“
Po savo susidūrimo su mados policija Song elgėsi atsargiai, tačiau netrukus pastebėjo, kad vis daugiau moterų pradėjo avėti panašius ilgaaulius.
„Pernelyg daug žmonių juos pamėgo, todėl jie tapo priimtini“, – sako ji.
Draudimai netgi prideda papildomo šarmo stiliams, kurie balansuoja ant priimtinumo ribos.
„Valdžia tau sako, kad turi mūvėti tiesiai kirptas kelnes, taigi žmonės pamėgsta arba aptemptas, arba labai spalvingas“, – sako trisdešimtmetė Han.
Vis dėlto ji pasakoja, kad kai mieste pamatė aptemptas kelnes užsitempusias jaunas merginas, patarė joms eiti šalutinėmis gatvelėmis, kad išvengtų pagrindiniuose prospektuose patruliuojančių Jaunimo lygos narių.
Jų draudimai veikiau erzina nei gąsdina, sako ji. Tačiau ji nesitiki, kad kada nors jų bus atsisakyta.
„Tai vadinama kultūrinės ideologijos invazija: jei mėgsti užsienitiškus dalykus, imi nebemėgti savo šalies, – paaiškina ji. – Jie privalo viską kontroliuoti, kad taip nenutiktų.“
