Po juos nutarė pasižvalgyti ir „15min“. Vos įžengus į pagyvenusio vyro, artimųjų ir pažįstamų švelniai šaukiamo Vyteliu, teritoriją, iš trobos išlenda ir pats šeimininkas.
„Atleiskite, aš vakarieniauju“, – burną megztinio rankove perbraukia mielas šeštą dešimtį perkopęs vyras, tuoj pat spausdamas mums rankas ir kviesdamas į vidų.
Pyksta ant valdžios
Atsiprašome, kad šitaip įsibrovėme ir patraukiame paskui šeimininką. Paklaustas, kaip kilo idėja pradėti statyti namus iš butelių, vyras iškart nukerta: „Iš blogo gyvenimo. Labai pykstu ant valdžios, kuri nesuperka butelių. Vieną kartą nusiperku butelį alkoholio ir turiu aš jį išmesti, o čia jis gali milijoną metų gyventi“, – į statomo namo sienas rodo Vytautas.
 |
| Lauryno Aržuolaičio nuotr. /Rokiškio rajono „valdovų rūmų“ šeimininkas Vytelis |
Daug metų Panevėžyje dirbęs bokso treneriu atokesnę sodybą su žmona rado prieš 18 metų. Iš pradžių, pasak vyro, įsigiję ją kaip kolektyvinį sodą, vėliau namus Panevėžyje paliko dukrai, o patys persikėlė gyventi čia, į Meldeikiškio kaimą.
„Čia nuostabūs miškai. Grybautojai pradėjo vežti butelius į pamiškes. Galvoju, tušti geri buteliai, reikia ką nors daryti iš jų. Pradėjau mūryti ir žiūriu – eina“, – pirmuosius bandymus statyti netradicinius namus prisimena vyras.
Dar ne pabaiga
Pono Vytelio klausiame, kas gi išgėrė tiek butelių. Jis tik nusijuokia ir taria: „Jei pats būčiau tiek išgėręs, jau ir kaulelių nebūtų likę.“
Daugiausia butelių vyras surenka iš pakelių ar viešų vietų, o kartais jų atveža žmonės. Iš viso menininkas iki šiol sumūrijo per 60 tūkst. butelių ir tai dar ne pabaiga.
Jei pats būčiau tiek išgėręs, jau ir kaulelių nebūtų likę, – atsako Vytelis, paklaustas, kas gi išgėrė tiek butelių.
„Statysiu dar vieną namą. Labai aukštą skliautą noriu padaryti, palikti nešildytas sienas, kurios, nutviekstos saulės spindulių ir specialaus elektros apšvietimo, suraibuliuotų įvairiaspalviu vitražu. Fantastiškas bus vaizdas“, – neabejoja Vytelis.
Avilio korį primenančios namo sienos iš vidaus saulėtą dieną sušvinta įvairiaspalviais vitražais, tačiau planuojamo pagrindinio gyvenamojo ploto sienos viduje dabar išmūrytos plytomis. Iš butelių sumūrytos lauko sienos tarpuose ponas Vytelis deda sluoksnį palių, o viduje išmūrijo plytų sieną.
„Išeina labai stora siena – per pusę metro“, – priduria neįprastų namų šeimininkas.
Sūnaus nuomonė skiriasi
Kadangi dukrai Sonatai liko namai Panevėžyje, šie turėtų atitekti sūnui Mindaugui. Nors šis, kaip ir tėvas, – menininkas, idėjomis prie namų iš butelių kol kas neprisideda – mat nuomonės išsiskiria.
„Jis Londone dirba restauratoriumi, bet mūsų idėjos nesutampa – jis labiau prie moderno, aš daugiau linkęs į baroką“, – akis nuleidžia Vytelis.
Pasak jo, už namus iš butelių jam yra siūlę milijoną, tačiau menininkas šiuo klausimu griežtas: „Čia sūnaus. Tiek gyvenimo daug metų sudėta, šie namai neįkainojami. Kai numirsiu, ilgai mane dar minės“, – nukerta ponas Vytelis, vėl nugrimzdamas į praeitį.
Pasak vyro, kadaise Panevėžyje jis meistraudavo baldus, darydavo skulptūras, o dabar vis sudėtingiau kuo nors užsiimti.
„Šią vasarą negalėjau dirbti, sąnariai sudilę“, – sako ponas Vytautas.
Vegetaras
Vis dėlto vietos gyventojų keistuoliu vadinamas Vytelis nenusimena – sako pabadaus per žiemą ir vėl galės lakstyti. Sveiką gyvenseną propaguojantis vyras prieš atsisveikindamas mums atskleidžia ir dar vieną detalę apie save – jis vegetaras.
„Ką tik suvalgiau šešis obuolius, keletą slyvų. Dar cukinijų pasidarėme. Gerai, viskas sava“, – nusišypso mums Vytelis ir padėkojęs už viešnagę grįžta vakarienės. Cukinijų.
