Europos pietų observatorija (ESO) pranešė atradusi devynias superžemės tipo planetas, ištyrusi 102 žvaigždes, priklausančias raudonųjų nykštukių klasei.
Superžemės yra didelės kietą paviršių turinčios planetos, besiskiriančios nuo dujinių milžinių, skriejančios aplink savo centrinius šviesulius vadinamojoje gyvybės zonoje, kurioje temperatūra nei per žeme, nei per aukšta, tinkama egzistuoti mums pažįstamai gyvybei.
Tokių planetų paviršius nei per daug įkaitęs, nei įšalęs, todėl jose gali būti vandens.
ESO mokslininkų grupė šiuos tyrimus atliko galingu 3,6 metro skersmens teleskopu HARPS, įrengtu observatorijoje, esančioje Čilės Atakamos dykumoje.
„Mūsų naujieji stebėjimai HARPS reiškia, kad apie 40 proc. visų raudonųjų nykštukių turi superžemių, besisukančių gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti planetos paviršiuje“, – sakė Prancūzijos Grenoblio universiteto mokslų observatorijos mokslininkas Xavieras Bonfils’as.
„Raudonosios nykštukės labai dažnos – jų Paukščių Take yra apie 160 mlrd. – todėl tai mus veda prie stulbinamos išvados, kad vien mūsų galaktikoje yra dešimtys milijardų tokių planetų“, – X.Bonfils’as nurodė trečiadienį išplatintame ESO pranešime spaudai.
Pagal ESO apskaičiavimus, apie šimtas superžemių gali skrieti aplink žvaigždes, esančiais ne toliau nei už 30 šviesmečių nuo saulės.
Vertinant Visatos mastais, toks atstumas prilygsta blusos šuoliui, tačiau žmogus jo negali įveikti, naudodamas dabartines kosmines technologijas.
Nuo 1995 metų astronomai atrado iš viso 763 egzoplanetas, nurodoma „Ne aplink Saulę skriejančių planetų enciklopedijoje“ (http://exoplanet.eu/).
