Dienraščio „Bild“ užsakymu tyrimų instituto „Emnid“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1 001 respondentas, taip pat parodė, kad 16 proc. žmonių laikosi nuomonės, jog anksčiau smarkiai nekęstos sienos atstatymas „būtų geriausias dalykas, kuris galėtų nutikti“.
Tyrimas parodė, kad žmonių pozicija šiuo klausimu beveik nepriklauso nuo to, kur jie gyvena: 23 proc. rytinėje šalies dalyje gyvenančių apklaustųjų ir 24 proc. respondentų iš Vakarų Vokietijos nurodė, jog galėtų pritarti naujos sienos iškilimui.
155 kilometrų ilgio užtvara, kurią 1961 metų rugpjūčio 13-osios naktį komunistinės valdžios nurodymu paskubomis įrengė dešimtys tūkstančių sargybinių, kareivių ir policininkų, padalijo Berlyną į dvi dalis ir tapo šaltojo karo laikų Europos padalijimo į Rytų ir Vakarų blokus simboliu.
1989 metų lapkričio 9 dieną per taikią revoliuciją ši siena, komunistų režimo oficialiai vadinta antifašistine apsaugine užtvara, buvo nuversta ir šimtai tūkstančių Rytų Vokietijos gyventojų plūstelėjo į Vakarus.
Pernai 20-osios Berlyno sienos griūties metinės buvo paminėtos emocinga ceremonija prie Brandenburgo vartų, kurioje dalyvavo dešimtys buvusių ir esamų pasaulio šalių lyderių, o į susirinkusiuosius vaizdo pranešimu kreipėsi JAV prezidentas Barackas Obama.
