Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo Čikagos darbininkų iki antiglobalistų: kaip vystėsi Tarptautinė darbo diena

Gegužės 1-osios protestas Barselonoje
AP/„Scanpix“ nuotr. / Gegužės 1-osios protestas Barselonoje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienį Lietuva, kaip ir didžioji dalis Europos, mini Tarptautinę darbo dieną, ši diena Lietuvoje paskelbta valstybine švente. Daugeliui lietuvių ši šventė siejasi su sovietmečiu, tačiau kur iš tiesų slypi jos ištakos?

Portalas 15min pristato trumpą Tarptautinės darbo dienos istoriją.

1886 m.: šventės ištakos

1886 m. gegužės 4 d. Čikagos darbininkai surengė protesto akciją, reikalaudami, kad darbo diena būtų sutrumpinta iki aštuonių valandų. Tuo metu JAV buvo plačiai paplitęs „8 valandų judėjimas“, kurio šūkis buvo „8 valandos darbui, 8 valandos miegui ir 8 valandos poilsiui“.

Taip pat darbininkai protestavo prieš policijos veiksmus dieną prieš tai: tada pareigūnai nužudė keletą streikavusių darbininkų. Mitingas prasidėjo taikiai, tačiau, policijai besistengiant jį išsklaidyti, nežinomas asmuo metė bombą į pareigūnus. Bombai sprogus, policija atidengė ugnį. Visa tai baigėsi septynių policijos pareigūnų ir bent keturių civilių mirtimis, dešimtys žmonių buvo sužeista.

1889–1900 m.: šventė pradedama minėti formaliai

Nors iš pradžių protestai vyko be ilgalaikio plano ir nekoordinuotai, 1889 m. Paryžiuje susirinkęs Antrojo Internacionalo – Europos ir JAV socialistų, socialdemokratų partijų ir darbininkų judėjimų atstovų susivienijimo – kongresas pakvietė darbininkus 1890 m. per Čikagos protesto akcijos metines rengti tarptautines demonstracijas. 1891 m. kito kongreso suvažiavimo metu gegužės 1-oji buvo formaliai paskelbta kasmetine švente.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Prancūzijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Prancūzijoje

Kaip pažymi „Guardian“, šventė tapo savotiškomis darbininkų klasės Velykomis – prisikėlimo ir šviesios ateities motyvai joje buvo labai stiprūs, o simbolizmo atsirado daug. Vėliavos, meno parodos, sporto renginiai – gegužės 1 d. tapo ne tik politiniu, bet ir kultūriniu reiškiniu. Alkoholio, tiesa, jos metu taip pat buvo suvartojama daug.

1900–1918 m.: šventė tampa pasauline

1904 m. Tarptautinė socialistų konferencija Amsterdame pakvietė „visas socialdemokratų partijas ir visų šalių profsąjungas gegužės 1 d. rengti energingas demonstracijas, per kurias būtų pasisakoma už 8 valandų darbo dieną visur, reikalaujama įgyvendinti darbininkų klasės reikalavimus ir siekti pasaulinės taikos“. Taip pat per kongresą paskelbta, kad „darbininkų organizacijos visose šalyse gegužės 1 d. privalo nutraukti darbą, jei tik tai įmanoma pasiekti be žalos darbininkams“.

Europos socialistų partijos stengėsi, kad protestuose nebūtų smurto: jos bijojo verslo ir valdžios represijų. Tačiau socialine nelygybe nepatenkinti darbininkai ne visada tam paklusdavo. Netgi per I pasaulinį karą, kai protestuotojai prieš karą rizikavo būti įkalinti ir patekti į sunkiųjų darbų koloniją, gegužės 1 d. demonstracijos būdavo masinės, o antikarinė retorika jose būdavo stipri.

Tarpukaris: nevienodas požiūris

Tarpukariu pasaulio vyriausybių požiūris į gegužės 1 d. įprastai skyrėsi, priklausomai nuo to, kas buvo valdžioje. Tradicinės dešiniosios partijos į Tarptautinę darbo dieną žiūrėjo skeptiškai ir protestus dažnai ramindavo represijomis arba bent jau grasinimais. Jos matė, kaip gegužės 1 d. demonstracijos Rusijoje prisidėjo prie revoliucijos, ir norėjo to išvengti.

Kairiosios partijos savo ruožtu rėmė Tarptautinės darbo dienos idėją. O fašistinių partijų požiūris buvo dvilypis – viena vertus, jos griežtai pasisakė prieš komunizmą ir viską, kas su juo susiję, bet, antra vertus, joms buvo būtina darbininkų klasės parama.

Trečiasis reichas 1933 m. paskelbė gegužės 1 d. „Nacionaline darbininkų diena“, tačiau šią dieną masinius renginius organizuoti leista buvo tik valdžiai. O fašistinė Italija uždraudė švęsti gegužės 1 d., bet balandžio 21 d. paskelbė „darbininkų švente“. Taip pat pasielgė ir Francisco Franco diktatūros valdoma Ispanija: čia gegužės 1 d. švęsti buvo draudžiama iki pat Franco mirties 1975 m.

JAV, tradiciškai labai priešiškos komunizmui šalyje, tarpukariu gegužės 1 d. oficialiai daug kur buvo minima kaip „Amerikanizacijos diena“. Tačiau daug profsąjungų šioje valstybėje gegužės 1 d. minėjo neoficialiai. Ypač Didžiosios depresijos metais, kai gegužės 1 d. demonstracijos sutraukdavo tūkstančius žmonių.

Lietuvoje tarpukariu Gegužės 1-oji buvo švenčiama 1919–1929 m. kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“. Šiuo laikotarpiu ji turėjo nedarbo dienos statusą. Nuo 1929 m. ji oficialiai nebebuvo švenčiama. Ji tapo eiline darbo diena, pažymima kaip „medelių sodinimo diena“.

1945–1990 m.: šventė įsitvirtina pasaulyje

SSRS, taigi ir Lietuvoje, Tarptautinė darbo diena visada buvo viena pagrindinių valstybinių švenčių. Šią dieną miestuose vykdavo didžiulės demonstracijos. Ypač puošnus būdavo paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje, jame dalyvaudavo aukščiausi SSRS valdžios atstovai.

„Scanpix“ nuotr./Minėjimas Libane
„Scanpix“ nuotr./Minėjimas Libane

Tačiau Vakarų Europoje ši šventė irgi pradėta toleruoti: kai kuriose valstybėse ji netgi tapo šventine diena. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kairioji leiboristų vyriausybė 1978 m. paskelbė gegužės 1 d. šventine diena. Prancūzijoje gegužės 1 d. tapo vienintele metų diena, kada visi darbdaviai buvo įpareigoti išleisti darbuotojus atostogų, išskyrus tik profesijas, kur tai neįmanoma dėl jų pobūdžio, pavyzdžiui, medikus.

Šventė svarbi tapo netgi Romos katalikų bažnyčiai. 1955 m. Katalikų bažnyčia paskelbė gegužės 1-ąją „šventojo Juozapo darbininko“ diena. Šventasis Juozapas yra darbininkų ir amatininkų globėjas.

Revoliucinė šventės nuotaika kai kur nedingo: būtent gegužės 1 d. demonstracijos suvaidino didelį vaidmenį tiek 1974 m. Portugalijos revoliucijoje, tiek Pietų Afrikos Respublikos sukilimų prieš apartheidą metu.

1991–2017 m.: imigrantai ir antiglobalistai

Jau XXI a. daugelyje Vakarų pasaulio šalių gegužės 1 d. tapo aktyvistų, save vadinančių antiglobalistais, švente. Vykstant „okupuok Volstritą“ judėjimui, jo dalyviai drauge su profsąjungomis rengė dideles akcijas būtent gegužės 1 d. Kiek anksčiau būtent gegužės 1 d. protestuodavo Irako karo priešininkai, kviesdami leisti pinigus spręsti problemas šalies viduje.

Be to, šią dieną aktyvistai siekė atkreipti dėmesį į imigrantų padėtį, kvietė valdžią paskelbti amnestiją nelegaliems imigrantams, atkreipti dėmesį ir į darbininkų padėtį apskritai.

Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, šventės buvo atsisakyta, o vėliau jos likimas keitėsi ne kartą, priklausomai nuo dominuojančios partijos. 1996 m. valdant LDDP ji vėl grįžo į švenčiamų švenčių sąrašą. 1997 m., į valdžią atėjus konservatoriams, šventės buvo atsisakyta. 2001 m., kai į valdžią grįžo socialdemokratai, Tarptautinė darbo diena vėl tapo šventine diena.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eisenos akimirkos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Eisenos akimirkos

2009 m. Seimo nariai konservatoriai Saulius Pečeliūnas ir Česlovas Vytautas Stankevičius pasiūlė vietoje Tarptautinės darbo dienos šventine diena paskelbti spalio 25 d. – Konstitucijos dieną. Argumentuota buvo tuo, kad ši diena Lietuvai svarbesnė. Tačiau siūlymas didelio dėmesio nesulaukė.

2014 m. Seimo nariai konservatoriai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys pasiūlė išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš Darbo kodekso Švenčių dienų sąrašo įtraukiant jas į atmintinų dienų sąrašą.

Šį kartą Seimo nariai tokį pasiūlymą argumentavo tuo, kad Lietuvoje per daug šventinių dienų. Kartu pasiūlyta išbraukti ir Jonines.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min