Tokie duomenys užfiksuoti Higienos instituto Taryboje pristatytoje baigiamojoje tyrimo ataskaitoje „Sergamumo profesinėmis ligomis pokyčiai Lietuvoje 1995–2008 metais ir teisės aktų įtaka profesinių ligų nustatymui”. Higienos institutas stebi profesinių ligų būklę šalyje nuo 1993 metų.
Higienos instituto duomenimis, sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje nuo 1995–ųjų iki 2006-ųjų metų padidėjo beveik keturis kartus: nuo 370 iki 1447 atvejų. Nuo 2006 iki 2008 metų profesinių ligų sumažėjo nuo 1447 iki 1030. Tuo tarpu, 2009 m. užregistruoti 846 profesinių ligų atvejai.
Nuo 1995 m. daugiausia buvo nustatoma profesinių kaulų–raumenų sistemos, ausies bei nervų sistemos ligų. 2009 m. kaulų ir raumenų sistemos ligos sudarė 47,4 proc. visų profesinių ligų, ausies ligos – 30,6 proc., nervų sistemos ligos – 18,8 proc.
„Tokias kitimo tendencijas galėjo įtakoti ne tik reali situacija, bet ir nebesikeičianti skaičiavimo metodika. Pavyzdžiui, nuo 1996 m. skirtingų rizikos veiksnių sukeltos profesinės ligos tam pačiam asmeniui buvo pradėtos registruoti kaip atskiri ligų atvejai. 2003 metais patvirtintas naujas Lietuvos profesinių ligų sąrašas galėjo sąlygoti naujų nustatytų profesinių ligų atvejų pagausėjimą”, – kalbėjo Higienos instituto Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisiulevičienė.
Nuo 1995 m. daugiausia buvo nustatoma profesinių kaulų–raumenų sistemos, ausies bei nervų sistemos ligų. 2009 m. kaulų ir raumenų sistemos ligos sudarė 47,4 proc. visų profesinių ligų, ausies ligos – 30,6 proc., nervų sistemos ligos – 18,8 proc. Pastebėta, kad ausies ligų Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registre nuo 2009 m. užregistruota daugiau nei 2008 m., o kitų profesinių ligų – mažiau.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatoriai, surinkėjai (sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, žemės ir miškų ūkio variklinių mašinų ir įrenginių operatoriai (traktorininkai), kuriems tenka 64,5 proc. visų nustatytų profesinių ligų. 26,4 proc. visų sirgusiųjų sudaro kvalifikuoti darbininkai, dažniausiai dirbantys apdirbamosios pramonės įmonėse bei žemės ūkyje. Mažiausiai profesinių ligų nustatyta pareigūnams (0,1 proc.), tarnautojams (0,3 proc.) ir aptarnavimo srities bei prekybos darbuotojams (0,5 proc.).
„Nors pastaruoju laiku mažėja sergamumas profesinėmis ligomis, rekomenduotina peržiūrėti ir konkrečiai apibrėžti visus profesinių ligų tyrimo bei nustatymo procesų terminus. Taip pat svarbu, kad būtų išaiškinama kuo daugiau egzistuojančių profesinių ligų, kad šios ligos būtų diagnozuojamos kuo ankstyvesnės stadijos. Tam reikia parengti specifinius nustatymo kriterijus įvairioms profesinių ligų grupėms”, – kalbėjo D. Krisiulevičienė.
