Dviratininkai turėjo mažai teisių, o važinėjimas mieste buvo itin pavojingas iššūkis dėl Prancūzijos sostinės gatvėse nardančių taksi vairuotojų, garsėjančių ūmiu būdu.
Padėtis pradėjo keistis 1995 metų pabaigoje, Paryžiuje prasidėjus dideliems viešojo susisiekimo darbuotojų streikams, dėl kurių daugelis gyventojų buvo priversti sėsti ant dviračių.
2001 metais į mero postą atėjo Prancūzijos socialistų partijos narys Bertrand`as Delanoe, kuris nusprendė sumažinti sostinės gatvių krūvį, persodinęs paryžiečius ant dviračių transporto priemonių pagal programą „Paryžius kvėpuoja“.
Tačiau didžiausias persilaužimas įvyko prieš trejus metus, kai mieste buvo įdiegta dviračių nuomos sistema „Velib“. Ji suteikia galimybę bet kuriam paryžiečiui arba turistui lengvai pasinaudoti dviračiu, paėmus jį iš nuomos punkto, kurių mieste įrengta šimtai. Atvažiavus į vietą, dviratį galima palikti bet kuriame kitame punkte – netgi kitame miesto gale.
„Velib“ naudotojai gali išsipirkti abonementą parai, savaitei arba metams. Metinis paslaugos mokestis – tik 29 eurai (100 litų). Kiekvienos kelionės pirmasis pusvalandis – nemokamas, o už ilgesnį naudojimąsi dviračiu tenka mokėti.
„Nuo pirmosios dienos mečiau savo dviratį ir naudojuosi „Velib“. Turiu abonementą ir juo džiaugiuosi“, – sakė apie 30 metų Kate Dupont, kasdien važinėjanti dviračiu nuo savo namų netoli Bastilijos į darbą prie Luvro muziejaus.
„Mes įžengiame į naują erą, – sakė dviračių asociacijos „Velo 15et7“ narė Cecile Chartier. – Prieš penkerius metus žmonės piktinosi dėl dviračių takelių, tarsi tai būtų atominės elektrinės. Jie teigė, kad niekas jais nesinaudos. Dabar jie tai priima kaip savaime suprantamą dalyką“.
Apie 162 tūkst. paryžiečių yra išsipirkę ilgalaikį abonementą, o per pirmuosius trejus „Velib“ veiklos metus šia paslauga pasinaudota daugiau nei 80 mln. kartų.
Išmaniųjų telefonų „Apple iPhone“ savininkai gali naudotis specialia programa, rodančia, kiek dviračių yra kiekvienoje iš 1 800 Paryžiuje esančių „Velib“ stotelių.
Paryžiaus merija ketina iki 2014 metų padidinti dviračių takelių bendrą ilgį nuo 440 iki 700 kilometrų, taip pat įsteigti kasmet po tūkstantį naujų dviračių stovėjimo vietų.
Kitose Europos sostinėse irgi vyksta poslinkiai šia linkme. Praeitą mėnesį Londone pradėjo veikti pagal Paryžiaus pavyzdį sukurta dviračių nuomos sistema, o Briuselyje panaši paslauga „Villo!“ buvo pradėta teikti pernai.
