„Tarpplanetinėje stotyje esančiose hermetiškose kapsulėse į Fobą skris 60 biologinių objektų, kurių trečdalis – mikroorganizmai. Būtinai bus nusiųstos uodo lervos, augalų sėklos“, – pirmadienį agentūrą informavo Medicinos ir biologijos problemų instituto laboratorijos vedėja Natalija Novikova.
Pasak vedėjos, „keleiviai“ tarpplanetinei stočiai „Fobos-Grunt“ bus atrinkti remiantis trečio mokslinio eksperimento „Biorisk“, kuris baigsis šią savaitę, rezultatais.
Jau žinoma, kad žuvo konteineryje laikytos pomidorų sėklos bei žuvų ikrai. Toks įsitikinimas pagrįstas prieš tai vykusio eksperimento „Biorisk“, kuris tęsėsi 18 mėnesių, rezultatais.Sausio 14 dieną išėję į atvirą kosmosą Rusijos kosmonautai Olegas Kotovas ir Maksimas Surajevas nuo TKS nuims kapsulę su biologiniais objektais – mokslinio eksperimento „Biorisk“ dalyviais ( mikroorganizmais, bakterijų sporomis, mikroskopiniais grybais, augalų, tokių, kaip ridikai ir miežiai, sėklomis, uodo lervomis ir įvairiais vėžiagyviais).
Organizmai, gebantys ilgai išlikti gilios ramybės būsenoje, apie du su puse metų gyveno veikiami kosminio skrydžio veiksnių – nesvarumo būsenos, padidintos radiacijos, staigių temperatūros pokyčių.
Kosmonautai nuims konteinerį, įneš jį į stotį ir laikys hermetiškai uždarytą iki sugrįžimo į Žemę. Balandį mokslininkai atidarys konteinerį ir nustatys, kurie iš eksperimento dalyvių išgyveno atšiauriomis kosmoso sąlygomis, paaiškino N.Novikova.
Pasak mokslininkės, jau žinoma, kad žuvo konteineryje laikytos pomidorų sėklos bei žuvų ikrai. Toks įsitikinimas pagrįstas prieš tai vykusio eksperimento „Biorisk“, kuris tęsėsi 18 mėnesių, rezultatais. Dar anksčiau vykęs eksperimentas tęsėsi 13 mėnesių. Visi trys konteineriai prie TKS išorinio paviršiaus buvo pritvirtinti 2007 metais.
„Akivaizdžiai galime konstatuoti, kad per 18 mėnesių – tiek tęstųsi skrydis į Marsą ir atgal – mikroorganizmai gali išgyventi kosminio skrydžio metu. Tarpplanetinio skrydžio metu radiacijos lygis didesnis nei TKS aukštyje, tačiau radiacija visiškai nelimituoja jų išlikimo“, – sakė N.Novikova.
Trečiasis eksperimento etapas, patikslino mokslininkė, vyko ilgiau, nei būtų reikėję nuskristi iki Marso ir atgal. Ir jeigu mikroorganizmai parodys tokį pat gajumą, kaip ir prieš tai vykusio eksperimento metu, kosminio karantino problema tiktai paaštrės, sakė N.Novikova.
Pasak jos, dabar mokslininkai iš Medicinos ir biologijos problemų instituto rengia naują seriją „Biorisk“ eksperimentų su tais pačiais „bandomaisiais“, kurie skris į Marso palydovą.
Trys nauji konteineriai su biologiniais objektais išvyks į TKS šiais metais, o pirmųjų gyvų sutvėrimų startas į Fobą numatytas 2011 metais.
