Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenys sapnuojant apdirba nemalonius prisiminimus ir išgyvenimus. Toks patirtas „katarsis“ padeda žmonėms išgyventi stresines situacijas.
Tyrimui vadovavusi profesorė Els van der Helm sakė: „Būtent greitosios miego fazės metu yra atkuriami žmogaus prisiminimai. Aišku, jie dažniausiai pasirodo iš kiek kitos perspektyvos ir savaip integruojami į sapną. Tokio proceso metu stresas ir blogi prisiminimai yra apmalšinami“.
Els van der Helm tyrime buvo pasirinkti 35 sveiki suaugę savanoriai, kurie buvo išskirti į dvi grupes. Visiems savanoriams du kartus per dieną būdavo rodoma 150 sukrečiančių vaizdų, o specialūs prietaisai reagavo ir fiksavo jų sukeltas reakcijas smegenyse.
Viena savanorių grupė žiūrėdavo vaizdus ryte ir vakare, be jokių miego pertraukų. Kita – vakare, tada išsimiegodavo, ir vėl žiūrėdavo ryte. Buvo nustatyta, kad antrosios grupės smegenų reakcija būdavo kur kas ramesnė. Be to, stebint antrosios grupės miegą, pastebėta, kad streso lygis mažėja viso miego metu.
Els van der Helm kolega, profesorius Matthew Walkeris sakė: „Sapnai yra tarsi unikali terapija, trunkanti visą naktį. Tarsi balzamas sielai, sušvelninantis stresą“.
Toks atradimas taip pat paaiškina, kodėl žmonės, išgyvenantys potrauminį stresą (pavyzdžiui, karo veteranai) kenčia nuo košmarų.
Išsimiegojęs žmogus į praeities situacijas nereaguoja taip dramatiškai ir jaučiasi tarsi „galintis pats su tuo susitvarkyti“.
Greitojo miego fazė užima 20 proc. žmogaus miego. Todėl neišsigąskite, jeigu sapnuojate košmarus – taip jūsų smegenys atlieka būtiną reabilitaciją, kuri padės susitvarkyti net su beviltiškiausiomis situacijomis.
Saldžių sapnų!
