Tyrėjai, naudodami asmenybės testus, savanorius suskirstė į penkis „tipažus“. Stebėta, kaip skirtingų asmenybės tipų nariai šoka skambant įvairių rūšių muzikai.
Paaiškėjo, kad:
– ekstravertai juda beveik visoje šokių aikštelėje, dažnai naudodamiesi energingais ir perdėtais galvos ir rankų judesiais.
– neurostenikai šokiuose naudoja staigius ir trūkčiojančius rankų bei kojų judesius. Tokį stilių klubiečiai ir vestuvininkai vadina „krypavimu“.
– konformistai – į ramų šokių stilių linkusios asmenybės. Mosuodami rankomis jie juda iš vienos salės pusės į kitą.
– atviruoliai kūną ritmiškai judina „aukštyn – žemyn“. Po visą šokių aikštelę jie sukiojasi bemaž mažiausiai.
– sąžiningieji, pareigingieji daugiau juda šokių aikštelėje, plačiai mosikuoja rankomis ir linkę atsitraukti nuo partnerio.
„Muzika stipriai sužadina žmonių emocijas, o pastarosios gali būti išreikštos per kūno judėjimą“,- teigia vienas tyrimo sumanytojų daktaras Geoffas Luckas iš Jyvaskylos universiteto Suomijoje.
Tyrimui atrinkti 60 savanorių iš 900 stebėtų kandidatų. Pasirinkti turėję stipriausius vieno iš penkių asmenybės tipų bruožus. Kiekvienam iš atrinktųjų reikėjo sušokti iki 30-ies muzikinių takelių iš šešių – roko, techno, latino, džiazo, funk ir pop – stilių.
Paprašėme 14 000 žmonių apibūdinti jų šokių stilių, ir nustatėme, kad nuo žmogaus amžiaus priklauso tiek šokio judesių skirtumai, tiek ir pasitikėjimas juos atlikti.
Tyrėjai surado stiprias sąsajas tarp šokių stilių ir asmenybės. Roko muzika ekstravertus labiausiai „įsupo“ į stereotipinius šios muzikos gerbėjams žingsnelius. Atviruoliai geriausiai „pagavo“ techno muzikos ritmą. Konformistai geriausiai „įvaldę“ latino stilių. Tuo tarpu jos klausydami sąžiningieji mažiau „tampėsi“ nei klausydamiesi techno muzikos. Neurostenikus atskleidė tik roko muzika, tuo tarpu judėjimas pagal visas kitas melodijas tebuvo silpnas nerviškas „kratinys“.
Pasak G.Lucko, ateityje numatoma išbandyti kitų muzikos žanrų poveikį. Tarp jų – ir klasikos.
„Profesionalūs šokėjai paprastai neatskleidžia savo vidinio pasaulio, todėl tyrimui buvo atrinkti neapmokyti šokėjai“, – nurodė Britų Karališkosios Akademijos Pedagoginio fakulteto dekano padėjėjas Michelis Gruvsas.
Buvęs šokėjas profesionalas ir Hertfordšyro universiteto psichologas daktaras Peteris Lovattas, nurodo, kad šokiai ir judesiai gali perduoti subtilias žinutes apie tai, ką asmuo jaučia ir galvoja. Esą šokiai sietini su seksualiniu pasirinkimu, ir yra sudėtinė paieškų proceso dalis.
„Paprašėme 14 000 žmonių apibūdinti jų šokių stilių, ir nustatėme, kad nuo žmogaus amžiaus priklauso tiek šokio judesių skirtumai, tiek ir pasitikėjimas juos atlikti“, – nurodė psichologas.
