Šokoladui – 4000 metų
Kaip pasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Meilutė Požemeckaitė, idėja senose seniausio Lietuvos saldainių fabriko „Rūta“ gamybos patalpose įkurti šokolado muziejų sklandė jau senokai, sprendimas įgyvendinti idėją buvo priimtas 2008-aisiais. „Turėjome patalpas, dalį eksponatų, viziją, tačiau nebuvo lėšų joms įgyvendinti. Vis tik norėjosi ne tik tam tikroje erdvėje patalpinti turimus eksponatus, bet sukurti ir pramogą šokolado mėgėjams“, – dėsto M. Požemeckaitė.
Šokolado muziejus įkurtas pasinaudojus ES struktūrinės paramos lėšomis. Muziejaus reikmėms buvo suremontuotas ir pritaikytas senasis saldainių gamyklos „Rūta“ pastatas, kuris yra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu.
Šiuo metu muziejaus lankytojai gali susipažinti su beveik keturis tūkstančius metų trunkančia šokolado istorija, sužinoti, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip šokoladas ir jo vartojimo tradicijos keitėsi bėgant amžiams, išgirsti apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir daugiau sužinoti apie ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką „Rūta“.
„Siūlome ne tik edukacinę ekskursiją, bet ir inovatyvias bei atraktyvias paslaugas. Šokolado muziejuje yra kompiuteris, kuriuo lankytojai gali žaisti su šokoladu susijusius žaidimus, pasitikrinti įgytas žinias viktorinoje, susikurti nuosavą saldainių popierėlį ar nusifotografuoti ir el. paštu nusiųsti draugams nuotrauką iš muziejaus“, – pasakoja M. Požemeckaitė.
Ekskursijos pabaigoje rodomas filmas įvairiomis kalbomis apie šokolado gamybą nuo kakavos pupelės iki šokolado plytelės. Susipažinus su šokolado istorija, lankytojai kviečiami užsukti į edukacijų salę, kur svečiams parodoma, kaip gaminami rankų darbo saldainiai su įdaru, po to lankytojai patys gamina bei ragauja unikalius saldainius.
Muziejus svarbus visai šaliai
Šokolado muziejaus vadovai neabejoja, kad projektas pasiteisino. Nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. muziejuje apsilankė 21 279 lankytojai, iš jų 3 432 užsieniečiai, daugiausiai svečiai iš Latvijos. Taip pat muziejuje lankėsi verslo partneriai, oficialios delegacijos, Lietuvoje reziduojantys ambasadoriai, garbės konsulai.
„Manome, kad toks muziejus svarbus ne tik saldainių fabrikui „Rūta“, bet ir Šiauliams, ir visai Lietuvai, nes lankytojai sužino daug įdomių, naujų dalykų apie šokoladą, koks jis buvo prieš 4000 metų, kaip kito laikui bėgant“, – sako M. Požemeckaitė.
Šokolado muziejus įkurtas įgyvendinus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotą projektą „UAB ,,Rūta” senojo saldainių fabriko pastato rekonstrukcija ir pritaikymas turizmo reikmėms“. Tai vienas iš kelių dešimčių mūsų šalyje įgyvendintų projektų pagal 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos Ūkio ministerijos kuruojamą priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“. Pagal šią priemonę Lietuvoje iš viso yra įvykdyti ir vykdomi 45 projektai, kuriems iš ES struktūrinių fondų numatyta skirti daugiau kaip 170 mln. litų. Dar 254,4 mln. litų į projektų įgyvendinimą investuojama privačių investuotojų lėšomis.
Naujuose objektuose – 2 mln. turistų
Saldainių fabriko „Rūta“ vadovai pripažįsta, jog be ES paramos tokio muziejaus nebūtų įrengę. „Tai buvo didelis kompleksinis projektas. Daug lėšų pareikalavo pastato rekonstrukcija ir priestato statyba, energetikos ūkio modernizavimas, teritorijos sutvarkymas. Įrengiant ekspoziciją taip pat reikėjo pagalbos, ji kurta bendradarbiaujant su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetu ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto metalo plastikos katedros studentais ir dėstytojais“, – pasakoja M. Požemeckaitė.
Įgyvendinant priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ iš viso ketinama sukurti 722 naujas darbo vietas, sutvarkyti esamus arba įrengti naujus 44 turizmo objektus, kuriuos per trejus metus aplankys apie 2 mln. turistų.
„2007–2013 m. ES struktūrinė parama sudarė sąlygas kurti patrauklią turizmo infrastruktūrą, didinti turizmo paslaugų įvairovę, gerinti kokybę. Rekonstruoti senieji objektai susigrąžino turistų dėmesį, o sukurti nauji atvėrė didesnes turizmo galimybes. Tikslingai investuotos ES struktūrinių fondų lėšos leidžia plėtotis vietiniam verslui, o sutvarkytais parkais, alėjomis, dviračių takais, paplūdimiais ir kt. naudojasi ne tik turistai, bet ir vietiniai gyventojai. Taip pat ES projektai padeda išsaugoti ir naujam gyvenimui prikelti vertingiausią paveldą: dvarus, pilis, bažnyčias, vienuolynus, parkus, muziejus“, – sako Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos poveikį bei didėjančią turizmo svarbą šalies ekonomikai atspindi turizmo statistika. 2010–2012 m. laikotarpiu pajamos iš atvykstamojo ir vietinio turizmo padidėjo 31 proc. – nuo 3,9 mlrd. Lt iki 5,2 mlrd. Lt. 2012 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo iš viso 2 mln. vietinių ir užsienio turistų arba 27,3 proc. daugiau nei 2010 m.
Priemonė „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ skaičiais:
Finansuojami projektai – 45
Baigtų įgyvendinti projektų skaičius – 22
Ketinama sukurti naujų darbo vietų – 722
Bendra projektų vertė – 355,6 mln.Lt
Skirtas finansavimas iš ES fondų – 170,8 mln. Lt.
Išmokėtos lėšos – 117 mln. Lt.
 |
 |
