Nepaprastai stiprus gama spindulių žybsnis, kurį balandį stebėjo dvi tyrėjų grupės, suteikė naujos informacijos apie menkai ištirtą ankstyvąjį Visatos gyvavimo tarpsnį.
Gama žybsniai yra galingiausi šiuo metu žinomi sprogimai Visatoje: jie gali būti iki 10 mln. kartų šviesesni už pačias šviesiausias galaktikas. Manoma, jog tokie katastrofiniai sprogimai įvyksta, kai itin masyvių žvaigždžių šerdys staigiai susitraukia (kolapsuoja) ir virsta juodosiomis skylėmis.
Naujojo objekto GRB 090423 gama spindulių pliūpsnį pirmasis užfiksavo orbitoje skriejantis JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovas „Swift“. Gavę jo pranešimą astronomai nukreipė į įtartiną dangaus sritį kelis didžiausius teleskopus Žemėje ir spėjo pastebėti blėstantį to žybsnio švytėjimą infraraudonųjų spindulių ruože.
Šis atradimas mokslininkus labai sujaudino: manoma, jog tas sprogimas įvyko „kosmoso tamsiaisiais amžiais“ – praėjus vos 400 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo, per kurį prieš maždaug 13,7 mlrd. metų susikūrė mūsų Visata.
Maždaug tuo laikotarpiu laisvi neigiamo krūvio elektronai ir tokio pat teigiamo krūvio protonai sudarė neutralius atomus, o per šį procesą Visata tapo nelaidi šviesai – kitaip tariant, „tamsi“.
Tik praėjus 800–900 mln. metų po Didžiojo sprogimo atomai ir molekulės buvo „rejonizuotos“ – įgijo elektrinį krūvį, o tarpgalaktinė erdvė tapo palyginti skaidri šviesai, kokia išliko iki dabar.
GRB 090423 kolapsas ir žybsnis įvyko toje tolimoje epochoje, o šis objektas yra pats seniausias iš iki šiol stebėtų.
„Šis stebėjimas leidžia mums pradėti tirti paskutinę tuščią erdvę mūsų Visatos žemėlapyje“, – pabrėžė Lesterio universtiteto profesorius Nialas Tanviras, kuris buvo vienos iš studijų pagrindinis bendraautorius.
„Nepaprastai jaudinama persikelti atgal laiku į erą, kai dar tik pradėjo žiebtis pirmosios žvaigždės“, – sakė Didžiojoje Britanijoje esančio Voriko universiteto profesorius Andrew Levanas, tos pačios studijos bendraautorius.
Ankstesnis stebėtas seniausias objektas buvo bent 150 mln. metų jaunesnis, nei naujasis gama žybsnis.
Abi šį fenomeną aprašančios studijos buvo paskelbtos Didžiojoje Britanijoje leidžiamame mokslo žurnale „Nature“.
