Vieni privačių valdų, į kurias nutūpia oro balionai, savininkai oreivius stebina geranoriškumu, o kiti – bandymu lupikauti, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
„Kur Dievas duoda, ten ir leidiesi. Stengiamės netupdyti baliono bulvių lauke, pasėliuose, teniso ar golfo aikštyne. Tai neetiška. Vis dėlto ne visi nusileidimai suplanuojami iš anksto. Būna ir avarinių atvejų – pavyzdžiui, staiga pakyla didelis vėjas. Tada jau leidiesi bet kur, kad tik elektros laidų šalia nebūtų“, – pasakojo 20 metų oro balionu skraidantis oreivis Romanas Mikelevičius.
 |
| Romanas Mikelevičius |
Oreivis sakė, kad kartais žemės, kurioje tenka nusileisti, šeimininkai pareikalauja už nusileidimą susimokėti. „Pareikalauja 15–20 litų. Tai mes ir sumokame. Taip žemės sklypų savininkai irgi savotiškai dalyvauja oreivystės versle“, – juokėsi R.Mikelevičius.
Kartą jam teko leisti bulvių lauke. Už išraustas bulves šeimininkas pareikalavo visos šimtinės.
Prieš kelerius metus vieno kaimo greta Sudervės gyventojas pasiskundė, kad išgąsdintas besileidžiančio baliono nudvėsė jo arklys. Šį kaimą oreiviai dabar stengiasi aplenkti iš tolo.
„Tupdydami balioną viename kaime užkliudėme elektros įrenginius. Dėl to dingo elektra. O vakare turėjo vykti kaimo šventė. Tai teko išnuomoti elektros generatorių, vežti į kaimą ir gelbėti šventę“, – juokėsi R.Mikelevičius.
Vis dėlto, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, pasak R.Mikelevičiaus, oreivius pasitinka geranoriškai. Būna ir tokių, kurie nusileidusiuosius pavaišina sūriu, šviežiu pienu ar varške. „Nėra ko lyginti su Ukraina: kai skridau virš jos teritorijos, į balioną buvo paleistas šūvis“, – „Sostinei“ sakė oreivis.
