Nauja upėtakių veislė – dešimties metų selekcinio ichtiologų darbo vaisius, bet jo rezultatas įspūdingas: anksti subrestančios ir ypač vislios žuvys ima neršti tada, kai laukiniai jų giminaičiai – viso labo tik nesubrendėliai. Svarbiausias naujos upėtakių veislės privalumas – galimybė kone kas pusmetį gauti oranžinių ikrų derlių. Naujoji upėtakių veislė padvigubins Adlerio veislyno tvenkinių produktyvumą, nors jau ir dabar iš čia į Rusijos rinką patiekiama 90 proc. šių žuvų ikrų.
Šiuo metu naujoji upėtakių veislė pristatoma atitinkamoms tarnyboms, kontroliuojančios selekcinius eksperimentus, ir ruošiami dokumentai autorinėms teisėms gauti. Rusijos mokslininkai teigia, kad jų darbai iš esmės skiriasi nuo kitose šalyse atliekamų ekspermentų, kurių tikslas sukurti genetiškai modifikuotus organizmus.
Pirmenybė patelėms
Izraelio prekybininkai jau seniai pastebėjo, kad sumanios šeimininkės mieliau perka ne tris keturis vidutiniokus upėtakius, o vieną stambų, iš kurio pataisyto patiekalo užtenka visai šeimai, ir ieško tokių žuvų. Beje, stambių upėtakių paklausa ypač išauga įvairių švenčių ir laisvadienių išvakarėse.
Šią spragą ėmėsi užpildyti Dano kibuco, kuriame sukaupta nemaža dirbtinio žuvų auginimo patirtis, biologai. Šio kibuco mokslininko Avšalono Gorovico teigimu, jiems pavyko išvesti specialią upėtakių veislę. Šios žuvys auga sparčiau ir išauga iki keturių kartų didesnės. Paprastai upėtakiai vidutiniškai pasiekia 300–500 g svorį, o naujosios veislės egzemplioriai per tą patį laiką išauga iki 2 kg. Genetiškai tokį svorį palankiose sąlygose (maistas, ilgas vegetacijos laikotarpis) gali pasiekti upėtakių patelės, o patinai visada – smulkesni. Tad naujoji veislė – vien patelės. Suprantama, kad per trumpą laiką pasiekti tokio rezultato buvo įmanoma tik genetinių eksperimentų pagalba: mokslininkai pakeitė upėtakių genuose chromosomų kombinaciją taip, kad gimtų tik patelės.
Nors leidimas tiekti į rinką sparčiai išauginamus stambius upėtakius gautas, tačiau išsamūs šio produkto tyrimai dar tik atliekami, o pirkėjai greičiausiai nė nežino, ką jiems parduoda prekybos centrai ir specializuotos žuvų parduotuvės.
Pirmas leidimas JAV istorijoje
Jungtinių Valstijų, t.y. šalies, kuri labai atsargiai vertina genetinius eksperimentus, kai jų produktas skirtas žmonių mitybai, maisto ir vaistų kontrolės departamento (FDA) ekspertai prieš porą savaičių paskelbė negirdėtą neregėtą išvadą, kad nepavojinga ir tinkama valgyti – dirbtiniu būdu auginama genetiškai modifikuota Atlanto lašiša.
Laukinės Atlanto lašišos laikomos vienomis vertingiausių žuvų, tačiau dirbtinai išaugintų žuvų vertė krinta kelis kartus. Kompanijos „Aqua Bounty Technologies“ iš Masačiūsetso valstijos specialistai teigia, kad genetiškai modifikuotos Atlanto lašišos biologiškai ir chemiškai nekuo nesiskiria nuo laukinių šios veislės žuvų, bet auga kelis kartus greičiau ir kelis kartus stambesnės: pirmosios po metų nuo mailiaus išsiritimo iš ikrų vidutiniškai užauga iki 1300 g, o laukinės – iki 0,683. Vadinasi, genetiškai modifikuotos lašišos prekybininkams tinkamą svorį priauga per pusantrų ar dvejus metus. Antra, šios žuvys negali padaryti didelio poveikio aplinkai, nes yra nevislios. Trečia, ichtiologų teigimu, dirbtinai ir ypač greitai auginamos lašišos gali užimti didelę rinkos dalį, o tai padėtų išsaugoti išteklius laukinių Atlanto lašišų, kurių dabar išgaudoma pernelyg daug, todėl šių žuvų reprodukcija vis menkėja.
Deja, aplinkosaugininkai išsako ir nemažas abejones, nes, pakliuvusios į natūralią aplinką, genetiškai modifikuotos lašišos, esą, gali sukelti ekologinę katastrofą. Žinoma, ši tikimybė menkiausia, tačiau negalima nesutikti su argumentais, kad lašišos pripažintos tinkamomis maistui pernelyg skubotai, nežinoma, kaip jos veiks alergiškus valgytojus (tyrimai atlikti tik su šešiomis genetiškai modifikuotomis žuvimis). Nekomercinės organizacijos „Centre of Food Safety“ analitiko Džeido Hansono teigimu, „Aqua Bounty Technologies“ turi organizuoti išsamesnius klinikinius naujojo produkto tyrimus.
Dėl šių abejonių Jungtinėse Valstijose vakar paskelbtas trijų dienų disputas dėl galutinio sprendimo leisti žmonių maistui naudoti genetiškai modifikuotas lašišas. FDA teigimu, disputo rezultatas nulems taip pat ir leidimą veisti sparčiai augančius upėtakius bei tiliapijas. Jei nulems argumentai dėl mažėjančių Atlanto lašišų išteklių, restoranuose ir parduotuvėse genetiškai modifikuotos žuvys pasirodys po metų.
