WWF duomenimis, didžiausią nerimą kelia tai, kad labai daug žuvų, parduodamų Europos rinkoje, sugaunama neteisėtu arba žalingu būdu. Fondo pranešime teigiama, kad daugelis rūšių žuvų gali išnykti arba atsidurti ties išnykimo riba, jei nelegalūs žvejų laimikiai bus toleruojami, o tai reiškia, kad atsiras pirkėjų, kuriems nesvarbu, kaip ir kur sugauta žuvis.
WWF atstovo Jastino Vulfordo teigimu, vartotojiškas europiečių požiūris į žuvis skatina verslininkus naudoti žūklės metodus, kurie daro žalą gamtai, o ypač – gyvūnijai. WWF pabrėžia, kad tokio neteisėto ir neracionalaus požiūrio pasekmė – neteisėta kardžuvių žvejyba dreifuojančiais tinklais, dėl kurių naudojimo kasmet žūva maždaug 100 000 ryklių. Ypač didelė žala daroma plekšnių ištekliams – fondo kontrolieriai ištyrė, kad pusė sugaunamų plekšnių – pernelyg smulkios ir jų niekas neperka, todėl smulkmė išmetama atgal į jūrą. Deje, plekšnių jaunikliai tokiais atvejais neišgyvena. Tokia pat padėtis ir su kitų rūšių žuvimis, todėl pirmiausia būtina užtikrinti, kad būtų žvejojamos tik suaugusios žuvys, t. y., kad laimikį sudarytų tik verslinio dydžio egzemplioriai.
WWF ragina europiečius prisidėti prie šio reikalavimo aktyviais veiksmais – rekomenduojama pirkti žuvį, pažymėtą specialiais ženklais, liudijančiais, jog laimikis teisėtas ir sugautas leistinais įrankiais. Dalis žuvies tiekėjų Europoje jau pradėjo žuvį ir jos produktų pakuotes ženklinti tokiais ženklais. Tikimasi, kad gausinti žuvų išteklių padės ir pastaruoju metu išleistos Europos Sąjungos direktyvos, apribojančios kai kurių žuvų rūšių, pvz., menkių, žūklę Bendrijos vandenyse.
