Žūklės laimikis „Facebook“ tinkle
Tešla ant kabliuko
Visos karpinės žuvys mielai ragauja tešlą. Kaip jos pasidaryti, o svarbiausia ilgai išsaugoti tinkamą meškeriojimui? Patyrę meškeriotojai tokiomis subtilybėmis su naujokais retais dalinasi, todėl tokia informacija labai reikalinga. Štai ar visi žino ką daryti, kad tešla nesudžiūtų, o vandenyje pernelyg neišmirktų? Pasirodo, kad pakanka į ją įmaišyti augalinio aliejaus. Tešlos patrauklumą labai padidina aromatas, kurį suteikia medus, aviečių, braškių, serbentų sultys, akvariuminių žuvelių ėdalas, turintis specifinį vėžiagyvių kvapą, pakepintos ir sumaltos saulėgrąžos ar kanapės, krapai, česnakas ir net... mėtinė dantų pasta.
Puikią tešlą meškeriojimui galima pasidaryti iš 2 valgomųjų šaukštų miltų, sumaišytų su vienu pakepintų ir sumaltų saulėgrąžų šaukštu. Į mišinį įpilami 5 valgomieji šaukštai vandens ir keli lašai augalinio aliejaus, mišinys išminkomas, o gauta tešla minutei panardinama į verdantį vandenį. Kitas originalus ir paprastas receptas rekomenduoja 2 valgomuosius šaukštus miltų išplakti su pienu, kol tešla įgaus tirštos grietinės pavidalą. Paskui reikia į ją įmaišyti žiupsnelį vanilinio cukraus ir žiupsnelį sodos. Tada augaliniu aliejumi ištepama gerai įkaitinama keptuvė, į kurią įliejamas valgomąjį šaukštą tešlos. Kai tešla pasklinda, ant jos užklojamas iškedentos vatos „blynas“ ir iš viršaus jį užliejamas antru tešlos šaukštu. Iškeptas „lietinis su įdaru“ sukarpomas žirklėmis reikiamo dydžio gabaliukais. Toks masalas labai tvirtai laikosi ant kabliuko.
Duonos minkštimas
Kaip ir tešla duonos minkštimas taip pat labai populiarus karpinių žuvų užkandis. Tačiau nedarykite klaidos ir nenaudokite šiam masalui baltos duonos minkštimo – juoda tinka daug geriau. Nepamirškite, kad masalas, paruoštas iš šviežios duonos minkštimo vandenyje iškart tampa glitus ir lengvai išslysta žuvims iš burnos. Todėl masalą geriau ruošti iš suvilgyto vandeniu sužiedėjusios duonos minkštimo, kurį geriausia porą kartų perleisti per mėsmalę, o po to suminkyti su kiaušinio tryniu, kol taps panašus į gumą. Iš tokio minkštimo ruošiami įvairūs masalai. Karosams meškerioti naudojamą duonos minkštimą meškeriotojai pagardina česnako milteliais, keliomis kruopelėmis kvapaus vazelino, traiškytais sliekais arba kąsneliu mėtinės dantų pastos. Universalus masalas suminkomas iš duonos minkšimo ir karštų bulvių, kurios verdamos tol, kol sukrinta. Proporcijos – 50-50 proc. Į mišinį įpilama keliolika lašų augalinio aliejaus.
Avižiniai dribsniai
Specialiai paruošti avižiniai dribsniai naudojami meškerioti stambias žuvis. Šio masalo paruošimo receptas toks: į kiaurasamtį suberiama saują dribsnių ir 2-3 sekundėms panardinama į verdantį pieną. Kai pienas nuvarva, dribsniai išberiami į suteptą augaliniu aliejumi keptuvę ir 3-4 min. pakepami. Dribsniai taps elastingi, ir puikiai laikysis ant kabliuko, o vandenyje pabuvę nepasidarys tižūs.
Bulvė
Karpinės žuvys dažnai susigundo virta bulve. Šį masalą ypač mėgsta karpiai. Kad bulvė nesmuktų nuo kabliuko, ją reikia virti, laikantis nesudėtingų taisyklių. Jokiu būdu nevirkite bulvių šaltame vandenyje. Iš pradžių į šaltą vandenį įberkite saują druskos, o sūrymą užvirinkite. Į jį sumetamos neskustos bulvės, kurios pavirtos išverčiamos į šaltą vandenį. Kai bulvės atauš ir apdžiūs, jas reikia nulupti ir supjaustyti kubeliais, kurių kraštinė lygi maždaug 1 cm. Jei turite labai smulkių bulvių, jas galima išvirti ir verti ant kabliuko nepjaustytas. Prieš užmetant bulvinį masalą, jis panardinamas į karstelėjusį linų ar saulėgrąžų aliejų. Toks masalas ypač patinka karpiams ir stambiems karosams.
Košė
Nors gali pasirodyti, jog košė tinkamesnė atlikti jauko vaidmenį, tačiau ji – puikus masalas meškerioti karpines žuvims.
Kad košė būtų patraukli žuvims, į vandenį ar pieną, kuriame ji verdama, patartina įberti pusę arbatinio šaukštelio druskos (tokia dozė skirta litrui skysčio), o, baigiant virti, į košę dedamas arbatinis šaukštelis medaus arba cukraus. Žuvis, aptikusi apetitiškai atrodančią košę, visada ją ragauja ir daug mieliau siunčia į skrandį, jei ji pasūdyta ar pasaldinta. Antra, košę reikia virti tik emaliuotame puode – aliuminis netinka.
Vienas patraukliausių kaprinėms žuvims jaukų ir masalų – manų košė. Ją išvirti nesunku laikantis tinkamo recepto, kuris sako: į puodą įpilkite stiklinę pieno, perpus atskiestą vandeniu ir šaukštą saulėgrąžų aliejaus bei įberkite mažytį žiupsnelį vanilinio cukraus. Kai pienas užvirs, įberkite į jį ketvirtį stiklinės manų kruopų ir maišykite viralą, kol sutirštės. Košei atvėsus, ji sumaišoma su puse stiklinės sausų manų kruopų ir mirkoma, kol sukietės ir nebelips prie pirštų. Tokia košė – ir jaukas, ir masalas, nes užmetus šią košę, užvertą ant kabliuko, į vandenį, nuo jo atskyla kruopelės, kurias žuvys rankioja nuo dugno. Tokią košę kai kurie meškeriotojai dažo raudonai.
Kitas puikus jaukas ir masalas – kvietinė košė. Jos receptas taip pat nesudėtingas: užvirinkite dvi stiklines vandens ir suberkite į jį stiklinę praskalautų kviečių kruopų. Košė verdama ant silpnos ugnies, kol sutirštėja, tačiau nepamirškite ją nuolat maišyti, kad nepridegtų. Košei išvirus, į pilkite į ją 3 valgomuosius šaukštus pieno ir šaukštą saulėgrąžų aliejaus ir vėl pavirkite, kol visai sutirštės. Tada košę tame pačiame puode paminkykite ir pastatykite valandai į orkaitę. Kai išimta iš orkaitės košė atauš, iš jos sukočiojami reikiamo dydžio rutuliukai. Meškeriojant rutuliukus pavoliokite sausame akvariumo žuvelių ėdale, kad jie įgautų kvapą.
Dar vienas patarimas: masalai ilgiau išliks šviežūs, o jaukas neprarūgs per kaitrą, jei, ruošdami košes ar šutintus grūdus bei žirnius, į vandenį, kuriame verdami masalai, įdėsite aspirino. Viename litre vandens ištirpinama viena aspirino tabletė.
