Junkitės prie didžiausios žvejų bendrijos internete – FB grupės „Žūklės laimikis“.
Ko gi iš tiesų išsigando meškeriotojai?
Jeigu Seime būtų patvirtintos būtent tokios žuvininkystės įstatymo pataisos ir tuo pačiu panaikintas Mėgėjų žūklės įstatymas, visus meškeriotojų žūklės reglamentavimo klausimus iš Aplinkos ministerijos perimtų palankumu verslinei žūklei garsėjanti bei glaudžių ryšių su žvejais verslininkais neslepianti Žemės ūkio ministerija.
Visus meškeriotojų žūklės reglamentavimo klausimus iš Aplinkos ministerijos perimtų palankumu verslinei žūklei garsėjanti bei glaudžių ryšių su žvejais verslininkais neslepianti Žemės ūkio ministerija.
Daugelis meškeriotojų, jiems palankių visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos atstovų neabejoja, kad tokiu atveju meškeriotojų situacija Lietuvoje pasidarytų nepavydėtina. Verslinė žūklė Lietuvos ežeruose ne tik kad nebūtų pristabdyta, tačiau ir plečiama.
Vandens telkinių žuvingumas, paskutiniais metais pradėjus riboti ir mažinti verslinę žūklę, pradėjęs pastebimai augti, turėtų nusiristi iki buvusių žemumų.
Meškeriotojai, norintys kažką pagauti, turės važiuoti į užsienį arba atsisakyti savo pomėgio.
Žemės ūkio minsterija savo strateginiuose planuose deklaruoja tik verslinę žūklės sritį, meškeriotojų interesai jai nerūpi ir nėra ženklų, kad jų požiūris galėtų bent jau artimiausioje ateityje keistis.
Jei įstatymų pakeitimai pavyks ir bus sugrįžta prie verslinės žūklės plėtros – didelis smūgis tokiu atveju būtų suduotas ir meškeriotojų bei kitų visuomenės grupių, neabejingų Lietuvos gamtos išteklių naudojimu, pasitikėjimui valstybe.
Meškeriotojai, norintys kažką pagauti, turės važiuoti į užsienį arba atsisakyti savo pomėgio.
Nemažai laiko valstybė deklaravo meškeriojimo, rekreacijos ir turizmo sektorių prioritetą prieš pramoninę veiklą.
Iš valtybės biudžeto ir ES fondų buvo sumokėtos milijoninės kompensacijos žvejams verslininkams, kad jie pasitrauktų iš savo verslo ir Lietuvos ežerų žuvų ištekliai atsigautų, taptų patrauklūs Lietuvos meškeriotojams ir turistams iš užsienio. Keleri metai iš eilės verslinės žūklės apimtys yra mažinamos, nepratęsinėjant su žvejais verslininkais vandens telkinių nuomos sutarčių. Kad tai davė teigiamą efektą, galima spręsti pagal augantį metinį meškeriotojų bilietų pardavimų skaičių – per devynerius metus jis padidėjo nuo daugiau kaip penkis kartus – nuo 30 000 (2004 m.) iki 160 000 (2013 m.), nepasitant to, kad meškeriotojų bilietai brango net keturis kartus.
Verslinė žūklė Lietuvos ežeruose valstybei ekonominiu požiūriu yra nuostolinga ir dotuojama iš biudžeto, kenkia Lietuvos gamtos ištekliams, yra nesuderinama mėgėjiškos žūklės ir rekreacijos bei žūklės turizmo plėtra.
Šios verslo šakos lobistai kasmet randa būdų, kaip ją išlaikyti. Dauguma meškeriotojų tai tiesiogiai sieja su korupcija aukščiausiose valdžios sluoksniuose.
Ežeruose pastatyti tinklai kelia grėsmę nardymo mėgėjams, vandens paukščiams, kitiems gyvūnams, jos veikla, remiantis verslinės žūklės oficialiai delklaruojamomis gautomis pajamomis, akivaizdžiai yra susijusi su mokesčių slėpimu ir skatina vadinamąją šešėlinę ekonomiką. Nepaisitant to, šios verslo šakos lobistai kasmet randa būdų, kaip ją išlaikyti. Dauguma meškeriotojų tai tiesiogiai sieja su korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
Pabaigoje – truputis skaičių, paimtų iš registrų centro ir Aplinkos ministerijos oficialios informacijos.
Ežeruose žvejojančių žvejų verslininkų yra apie 30. Žvejų mėgėjų – per 200 000, dirbančių jų aptarnavimo sferoje – apie 1000.
Žvejai verslininkai, ne PVM mokėtojai, 2012 metais gavo 411 tūkst. Lt pajamų ir dar apie 0,5 mln. Lt paramą iš valstybės beakcizio kuro įsigijimui. Meškeriotojų verslo subjektai – žūklės įrankių prekybininkai ir gamintojai – gavo apie 130 mln. Lt pajamų, iš kurių ženkli dalis grįžo valstybei PVM ir kitų mokesčių pavidalu.
Meškeriotojai vien šiai metais nupirko žūklės leidimų už 5,1 mln. litų, iš kurių didžioji dalis atitenka vandens telkinių žuvinimui ir apsaugai. Žvejai verslininkai – vos už 10 000 Lt.
Tai dabar spręskite patys, kam gali būti naudinga žūklės reikalus perduoti Žemės ūkio ministerijai. Juk grįžtume į sovietinius laikus, kai naudą gaudavo siauros draugų grupės, o ne valstybė.
