Žūklės draugai renkasi „Facebooke“.
Paprastai natūraliose sąlygose parazitų nešiotojais tampa suaugusios lašišažuvės, kurios laikosi atokiau nuo krantų, o lašišų jaunikliai atvirkščiai – migruoja priekrantėje, kur parazitų anksčiau būdavo sąlyginai nedaug. Dabar jauniklių migracijos kelių pašonėje atsiduria fermos su dirbtinai auginamomis suaugusiomis lašišomis. Nuo jų jaunikliai apsikrečia parazitais, keliančiais jiems mirtiną pavojų. Tyrimai rodo, kad gležnas ketos arba kuprės jauniklis, kurio dydis – vos 3-5 cm žūsta, jei jį apninka vos du parazitai.
Mokslininkai ištyrė 14 000 gyvų ir 3000 žuvusių lašišažuvių būklę ir nustatė, kad žūsta pavasarį, kol vanduo dar neįšilęs, žūsta per 5 proc. lašišaičių, vasaros pradžioje, kai parazitų dauginimasis pasiekia piką, net 95 proc. Mokslininkų nuomone, tai kelia mirtiną pavojų laukinių lašišų populiacijoms – tyrinėtojų skaičiavimais net ir optimistinio scenarijaus atveju, kai dėl jūros akvatorijos užteršimo parazitais žūsta 10 proc. lašišaičių, šių žuvų ištekliai gali atsidurti prie kritinės ribos, o tuo atveju, kai žūsta iki 95 proc. jauniklių, tai gali atsitikti artimiausiu metu.
