Tradicinėmis cilindro formos šeryklėmis upėse galima meškerioti tik ten, kur tėkmė labai lėta – upių užtakiuose, senvagėse. Patyrę meškeriotojai puikiai žino, kad ridenamos šėryklės nauda menka – jaukas pasklinda dideliame plote, tad ir žuvys nesusiburia viename taške, kur paprastai užmetamas masalas. Todėl meškerioti tėkmėje geriausia naudoti pusapvales arba plokščias šėrykles arba tokias, kurių sienelės – stačiakampio formos. Į gelmę tokias šėrykles nugramzdina į jį korpusus įmontuoti juostelės formos švininiai gramzdai, sveriantys ne mažiau nei 50 g, o jų maksimalus svoris gali siekti ir 200 g.
Suprantama, kad tokias šėrykles bet kokiu įrankiu neužmesi. Kauno meškeriotojai dažniausiai Nėryje ir Nemune meškerioja „Salmo Diamond Feeder“ tipo dugninėmis meškerėmis. Tokie įrankiai atlaiko dideles aprkovas, todėl jais drąsiai galima toli užmesti masalą, nesibaiminant, kad triokštels meškerykočio viršūnėlė. Pusapvalės ar plokščios šėryklės,pagamintos iš specialių metalinių ar metalo plokštelių su kiaurymėmis, gerai priglunda prie dugno, o jų forma tokia, kad srovei sunku ridenti jas tolyn. Todėl jaukas pasklinda vienoje vietoje, kurioje galiausiai susiburia skanėstų ragauti pasišovusios žuvys. Kad visą laiką šėryklė būtų užmetama į tą pačią vietą, po pirmojo šėryklės skrydžio ant valo būgnelio įtaisytu „auskarėliu“ reikia užfiksuoti valą. Tada masalas visada kris tuo pačiu atstumu nuo kranto esančią vietą.
