Žūklės mėgėjai renkasi šioje grupėje
Pavadėlis ir kabliukas
Menkių žūklėje naudojami masalai ir jų kombinacjos turi daug bendra su poledinėje žūkleje naudojamomis žieminėmis blizgėmis, kurios veiksmingos ežeruose ir tvenkiniuose. Įnagis taip pat paprastai montuojamas iš blizgės bei kabliukų su pavadėliais, tačiau jūrinei žūklei skirti guminukų ar blizgučių montažai puošiami spalvotais (dažniausiai raudonais ir geltonais) arba žalsvai švytinčiais karoliukais, blizgutėmis. Pavadėliai, prie kurių tvirtinami guminukai ir blzigutės, turi kaboti laisvai, nes jie turi netrikdyti masalų žaismo – sklendimo, šuoliukų, o spalvoti ir švytintys elementai turi patraukti žuvų dėmesį. Švytintys objektai menkes masina labiausiai, mat daugelis jų medžiojamų vėžiagyvių jūros gelmėje, kur tvyro nuolatinė prieblanda, švyti.
Jūrinei žūklei naudojami tik nerūdijantys kabliukai, kurie padengti korozijai atsparia danga. Kabliuko dydis ir kotelio ilgis parenkamas pagal masalą. Todėl labai svarbu turėti ne vieną, o kelioliką paruoštų įnagių, kad žūklės metu nereikėtų verti nuo kabliukų vienus masalus, vietoj jų – kitus. Tokių kaitaliojimų metu minkštieji masalai gerokai traumuojami ir greitai tampa nebetinkami naudoti. Patogiausia keisti visą masalų virtinę, kuri paprastai susideda iš jūrinės blizgės arba specialaus svarelio ir trijų keturių kabliukų su dirbtiniais masalais ir puošmenomis.
Viliojančios dekoracijos
Pagal senąsias tradicijas kabliukai dekoruojami raudonomis, geltonomis ar juodomis elastingos medžiagos žarnelėmis arba ryškių plunksnų, į kurias įmaišyta blizgučių, muselėmis. Naujoviškas variantas – įvarūs guminukai, kurių dydis paprastai ya ne mažesnis nei 10 cm. arba specialios muselės, pagamintos iš įvairių blizgančių medžiagų. Praktika rodo, kad tikslingiausia naudoti 10-20 cm kirmėlės formos guminukus, nes pagal jie atitinka menkių medžiojamo maisto dydį.
Žvejoti jūroje dirbtiniais masalais geriausiai tinka „baitholder“ tipo kabliukai, nes ant jų kotelių yra užkartėlės, kurios neleidžia nusmukti masalui. Tai labai svarbu nes masalai gramzdinami net mūsų negilioje Baltijoje gramzdinami į 40-50 m gelmę ir patiria labai dideles apkrovas, kai juos reikia plukdyti aukštyn žemyn keliasdešimties metrų gelmėje, o žvejys tik retkarčiais virtinę iškelia jį į paviršių ir ją apžiūri.
Menkės jūroje medžioja kuo įvairiausią grobį, kuris juda įvairiausiais būdais – šuoliukais kaip krevetės, plaukia tolygiai kaip strimėlės arba pulsuoja aukštyn žemyn kaip jūrų spragės, todėl labai svarbu, kad ir masalas judėtų kiek galima tikroviškiau. Nuo šio faktoriaus dažnai priklauso, kodėl dviem greta žvejojantiems meškeriotojams menkės kimba visiškai skirtingai. Vienas traukia žuvį po žuvies, o kitas – tik retkarčiais arba leidžia laiką, žiūrėdamas, kaip žvejoja kiti.
Beje, taip atsitinka ir su patyrusiais žvejais: tiesiog būna dienų, kai nepavyksta pataikyti į reikiamą ritmą. Štai ir visa paslaptis. Tokiomis dienomis suktis iš padėties galima gana paprastu būdu: patartina naudoti rutulio arba žuvies galvos formos gramzdus (gaminami 80-1000 g), į kuriuos įlieta kilpelė, o ją įvertas žiedelis. Juo prie gramzdo tvirtinams stambaus kalibro kablys. Toks masalas labai gyvai juda vandenyje, brėždamas įvairiausias trajektorijas, o ant kablio užvertas guminukas arba negyva žuvelė labai tikroviškai juda, nes lanksti jungtis nė kiek nėvaržo judesių. Tokį masalą verta visada turėti savo arsenale, nes jis gali tikra to žodžio prasme išgelbėti išvyką.
