Tapk Žūklės laimikio draugu, spausk FACEBOOK „like“
Tokios žinios audrina vaizduotę, nes stambus karpis – geidžiamas trofėjus, bet kol pavyksta su tokiu galiūnu susikauti, pirmiausia reikia aptikti ežeruose ir tvenkiniuose takus, kuriais jie plauko ir vietas, kur jie mėgsta lankytis.
Kibimas ir įgeidžiai
Būna šventiškų momentų, kai auksažvyniai karpiai kimba gerai ir nespjauna į įvairius masalus. Paprastai tai viena kuri nors gegužės ar birželio, ar liepos savaitė. Bet dažniausiai karpių meškeriojimas – tai nervų karas, kurį ne visada laimi meškeriotojas, nes birželį stambieji karpiai, atsiganę po žiemos pasninko, tampa įnoringi, tačiau būtent liepą būna didžiausia tikimybė sumeškerioti keliolikos kilogramų storulį.
Tyrinėtojų jau seniai įrodyta, kad vasarą karpiai kasdien nukeliauja ilgus maršrutus. Juos gali užtikti skirtingu paros metu vis kitose tvenkinio ar ežero vietose. Taip yra todėl, kad karpiai ne tik aktyviai maitinasi, bet ir jaučia visokių nepažįstamų objektų – nuo valties iki vienišo stovyklautojo, pasirodandančių vandens telkinyje ar jo pakrantėje, buvimą ir girdi tų objektų skleidžiamus garsus.
Dieną karpiai renkasi patogias slėptuves, o karštomis dienomis plūduriuoja būreliais paviršiuje, sakytum, stebi aplinką. Kai karpiai užima „plūdurų“ padėtį, juos sugundyti labai sunku. Tai žino kiekvienas bent kiek su šių žuvų meškeriojimu susipažinęs žvejys. Yra tik du būdai – meškerioti be plūdės ir svarelio, o ant kabliuko verti plūduriuojančią duonos plutą. Tokiomis dienomis karpus galima gaudyti museline meškere. Beje, ne tik muselę, o būtent plutą galima taikliai ir tiksliai užmesti. Tačiau atminkite, kad tik rytą ir vakare karpių galima aptikti jų maitinimosi vietose.
Vizitą galima pastebėti
Geriausiai karpiai kimba rytą. Vos švintant karpiai patraukia prie dumblėtų, vandens žolėmis apaugusių pakrančių, į švendrynus, prie upelių žiočių, kur srovė suneša maisto. Paprastai jų pasirodymą galima užfiksuoti plika akimi – tai šen, tai ten sujuda švendrės, tarp lelijų lapų žiojinčiose atviro vandens „akyse“ ima kilti burbulai... Karpiai ėmė pusryčiauti. Jei pataikysite parinkti vietą ir nepagailėsite jauko, karpių prisišauksite. Tik nepamirškite, kad jie mėgsta lankytis sunkiai prieinamose, vandens augalais apaugusiose vietose, iš kurių žuvį ištraukti gana sunku. Žinoma, paprasčiau tvenkiniuose, kuriuose organizuojama karpių žūklė. Čia sėkmę lemia tinkamai parinktas jaukas, masalas bei sugebėjimas tinkamai maskuotis. Karpiai nekimba kaip ešeriai vienas po kito – ištraukus net ir vidutinį „karpioką“, kiti išsibaido ir reikia vėl jaukinti.
Juokauti neverta
Žvejojant karpius daug lemia įrankis. Didžiųjų karpių gaudyti be specialios meškerės nepatartina – šios žuvys plonus kotus laužo be vargo. Geriausia turėti meškerę, žymimą angliška metrika „Carp“ arba „Power Cast“. Tai labai galingi dugninių meškerykočiai, atlaikantys didžiules apkrovas. Valas parenkamas storokas. Dabar kai kurie meškeriotojai, gaudydami karpius, ėmė naudoti labai stiprius pintus valus, bet praktika parodė, kad jie gerai ne visose situacijos, tačiau iš pinto valo išeina ypač geri pavadėliai. Kabliukai, tinkami karpių žūklei, irgi žymimi „Carp“. Jie stipresni už įprastus, yra specialios formos ir skirti dažniausiai ne masalui verti, o tik žuviai pakirsti, kai toji įsiurbia kabliuką kartu su masaliniu kukuliu, vadinamuoju „plauku“ pritvirtintu prie kabliuko.
Beje, nepatartina, gundant karpius, palikti be priežiūros nors trumpam meškeres. Dėl tokio lengvabūdiškumo ne vienas meškeriotojas yra praradęs meškerę. Stambus karpis lengvai ją nutempia ne tik nuo meškerių laikiklio, bet ir patį laikiklį nuvelka, jei meškerė būna prie jo pririšta. Todėl, siekiant apsidrausti, meškeriojama specialiomis ritėmis. Tokioje ritėje yra specialus valo nuslydimo mechanizmas, tad, karpiui patraukus valą, tas lengvai slysta į vandenį, o terkšlė ima zyzti.
Ne pro šalį turėti ir specialų stovą meškerei, kuris noragėliais tvirtinamas prie grunto, tad karpis turi nedaug šansų nutempti meškerę. Prie tokio stovo gali būti tvirtinami elektroniniai signalizatoriai, kurie fiksuoja menkiausią karpio prisilietimą prie masalo ir pyptelėjimu bei šviesos signalu praneša apie tai meškeriotojui.
Šėryklės, kukuliai ir masalai
Jei gaudoma dugnine su šėrykle, į kurią dedamas jaukas, patartina ant ritės valo būgnelio įtaisytu „auskarėliu“ fiksuoti išvyniojamo valo ilgį – tada visada masalą užmesite į tą pačią vietą, suprantama, kad jaukas iš šėryklės neišsidrabstys dideliame plote. Ilgainiui ant dugno susiformuos apetiška „dėmė“.
Karpiams ruošiamų masalų įvairovė nustebintų ir patyrusius kulinarus. Varėnos rajone yra nedidukas ežeriūkštis, kuriame karpiai mėgsta užkandžiauti... mailiumi. Alytaus rajone yra vieta, kurioje karpiai vertina tik konservuotus kukurūzus. O štai Kintų tvenkiniuose karpiai labiausiai gundosi, kai ant kabliuko suveriama „puokštelė“ iš musės lervų ir kukurūzų.
Daugelis žvejų karpius masina bulve raba blyno kąsniu. Pastarieji gardinami kvapiomis medžiagomis – nuo medaus iki vanilinio cukraus. Dar kiti verda iš bulvių kukuliukus, panašius į mažius cepelinukus. Visi masalai, matyt, yra geri, jei karpiai prie jų pripratinti, o ant kabliuko veriamo masalo yra jauko mišinyje.
Pastaruoju metu populiarėja metodas meškerioti kvapiais kukuliais... „be kabliuko“. Mat kabliukas tokiu atveju rišamas prie pavadėlio, gerokai žemiau negu masalas. Karpis, be baimės rydamas masalą, į kurį negali įsidurti, vėliau suryja ir kabliuką. Greta kukulių išpopuliarėjo granulės, kurios taip pat naudojamos ir masalui, ir jaukui, kaip ir kukuliai.
Karpynai ar ežerai?
Prieš žūklę visada iškyla retorinis klausimas: kur meškerioti? Karpių mūsų krašto vandenyse yra daug kur, bet kai kurie maršrutai įdomesni už kitus. Prie pat Palūšės, tarp Dringykščio ir Lūšių, tyvuliuoja nedidelis miško ežeras Tarama, beveik ranka pasiekiamas nuo Ignalinos-Palūšės kelio. Būtent jis garsėja stambiais karpiais. Kitų žuvų čia mažoka, bet karpiai prigijo ir išaugo. Prie ežero yra tik kelios vietos, kuriose be valtelės galima prieiti prie vandens. Karpiai čia mėgsta blynus, o kai kada ir paprasčiausią slieką.
Širvintų rajone jums be abejo rekomenduos Musės tvenkinį ties Bartkuškiu arba Naidų ežerą, kuriame, beje, solidžių karpių pagaunama net ant ledo.
Už Pabradės karpiautojų maršrutai suka į miškus, kuriuose telkšo Spenglos ežeras ir Dubingos patvanka. Spenglos vanduo visada drumstas, todėl karpius geriausia jaukinti šviesiu jauku, o gaudyti masinant tešla arba blynais. Karpių yra ežeruose aplink Daugus – Didžiulyje, Nedingyje, Niedulyje, Svetuje. Beveik visur čia jie meškeriojami rytais ties švendrynais.
Išskirtinis yra Dysnų ežeras, pastaruoju metu garsėjantis dešimtkilograminiais laimikiais. Pačiose Dysnose daug kur karpius galima gaudyti nuo kranto, o štai gretimame Dysnykštyje geriausia laikoma vieta, kurioje iš ežero išteka Dysnos upė. Tačiau ten sunku patekti – aplink liūnai, tad reikia gerai žinoti kelią.
Kas labiau vertina tvenkinius, kuriuose karpiai specialiai veisiami ir auginami, neabejotinai neras geresnės vietos už Kintų karpynus. Jei kam toloka, gali važiuoti į Kietaviškes ties Elektrėnais, į Arvydus ties Vilniumi, Vasakną, Birvėtą už Didžiasalio. Maršrutų – visai vasarai. Jei pavyks, įsiamžinsite nuotraukoje su rekordiniu karpiu.
