Metro traukinių vagonuose apsigyvens žuvys

Kodėl aliarmo nekelia paprastai labai aktyvūs Jungtinių Valstijų aplinkosaugininkai bei „Green Peace“ aktyvistai? Pasirodo, ne viskas taip paprasta: seni Niujorko metro vagonai skandinami vandenyne anaiptol ne todėl, kad ankstesni šeimininkai sumanė jais tyliai ir be didelių išlaidų atsikratyti. Jų transportavimas specialiais laivais ir iškrovimui naudojamų didelės keliamosios galios plaukiojančių kranų nuoma – nepigi. Antra, vagonai skandinami tiksliai toje pačioje vietoje, kurios koordinatės – už 21 mylios nuo Merilendo valstijos pakrantės.

Dar įdomiau, kad JAV aplinkosaugininkai  karštai pritaria tokiam originaliam būdui atsikratyti senų metro vagonų. Mat tie tapo statybine medžiaga projektui, kurio tikslas – atvirame vandenyje suformuoti dirbtinį rifą, turintį tapti traukos centru didžiuliams žuvų tuntams.

Žuvų susibūrimas dirbtinio rifo zonoje atveria neribotas galimybes rengti čia išvykas į jūrinę žūklę, kuri vyksta vadinamuoju „Big Game“ stiliumi. Tad tikimasi, kad žūklės turizmas gerokai papildys Merilendo valstijos biudžetą.
  
Aštuoniuolikatoniai metro vagonai buvo specialiai parengti – išimti langai, durys, nuimti ratai, išmontuota vidaus įranga. Na, o likę vagonų karkasai gramzdinami į 30 metrų gelmę.

Dirbtinių rifų kūrimo iš senų metro vagonų programa pradėta 2001 metais – prie Delavero ir Niu Džersio valstijų krantų buvo nuskandinta 1200 vagonų. Jeffas Temmanas, programos koordinatorius iš Delavero valstijos, spaudos konferencijoje paskelbė tyrimo duomenimis, kuriuose teigiama, kad valstijos vandenyse sukūrus iš 600 vagonų dirbtinį rifą, vietinė žuvų populiacija padadėjo ... 400 kartų. Anksčiau į vietos priekrantės vandenis per metus buvo surengiama 300 žūklės turų. Kai atsirado dirbtinis rifas, išvykų į žūklę skaičius išaugo iki 13000 (per metus).
   
Dirbtinis rifas kaip magnetas traukia žuvis – seni vagonai  puikus prieglobstis nuo plėšrūnų, o pastariesiems - puikios slėptuvės. Antra, dirbtinis rifas tapo moliuskų, krevečių ir krabų, kurie žaibiškai kolonizuoja dirbtinius povandeninius statinius, susitelkimo vieta. Tad žuvys dirbtiniame rife randa pakankamai maisto ir sparčiai auga. Beje, rifas – puiki įvairių žuvų nerštavietė.
 
Mokslininkai pažymi, kad 95 proc. Jungtinių Valstijų pakrančių vandenų  vidurio Atlante – plikas smėlis, tad čia labai mažai žuvims prieglobstį teikiančių vietų. Dirbtinių rifų statytojai pagrįstai mano, kad jų statiniai taps įvairių rūšių žuvims vieta, kur gali įsikurti ištisos populiacijos. Ypač tikimasi, kad dirbtiniai rifai padės pagausinti plekšnių, uotų, juodųjų ešerių išteklius. Suprantama, kad žuvų gausa privilios į rifų zoną stambiausius plėšrūnus, kurie medžiojami „Big Game“ žūklės stiliumi, t.y. marlinus, tunus, korifenas, buriažuves. Rifai taps puikia žūklaviete, kurią pradės laikyti daug žvejų, o tai vien Merilendo valstijos ekonomiką papildys kasmet milijardo dolerių injekcija.
  
Naujasis rifas pakrikštytas skambiu ir azartišku vardu – Džekpot. Jis kuriamas toliau nuo kranto ir didesnėje gelmėje nei ankstesni. Tad ichtiologai tikisi, kad dirbtinis statinys privilios ne tik priekrantėje sėsliai gyvenančias žuvis, bet ir atvirame vandenyne migruojančius žuvų tuntus.
 
Dabar jau nustytas ne tik dirbtinių rifų eksploatavimo taisyklės, bet ir žūklės tokiose vietose taisyklės, kuriose nustatyti žūklės limitai ir parodyta, kokio dydžio žuvis galima krauti į žūkladėžę, o kokias paleisti.