Atsišakojantis į šoną pavadėlis
Kuojų meškeriojimui „feeder“ tipo dugninėmis skirtas specialus montažas, kuris taip pat tinka ir įvairių smulkesnių karpinių bei kitų rūšių žuvų gaudymui. Šis montažas nesudėtingas ir gana paprastai padaromas. Sulenkiame maždaug 0,8 metro ilgio 0,22-0,24 mm skermens valo atkarpą. Gale surišame nedidelę kilpelę (2-3 cm), į kurią įvertas segtukas. Gali būti su sukučiu, gali būti dvipusis. Kam koks labiau patinka. Tada maždaug 20 cm sulenkto valo atkarpa susukama taip kietai, kad išeitų gana stangri virvelę primenanti „kasa“. Šis darinys – savotiškas vidurkis tarp pavadėlio ir pasaitėlio.
Kad valo susukimas neiširtų o jo stangrumas neatsileistų, darinys fiksuojamas dvigubu mazgeliu. Lieka maždaug 30 cm ilgio vienšakė valo atkarpa, nukreipta į viršų. Jei meškeriojama vandens telkinyje be tėkmės, šią atkarpą geriau sutrumpinti perpus, tačiau srovėje tinkamesnė ilga atšaka, todėl palikite ją tokia kokia išėjo.
Tai tik pusė montažo. Tada prie „kasos“ rišamas sukutis, kuris reikalingas pavadėliui iš plonesnio valo su kabliuku tvirtinti. Pavadėlio ilgis taip pat priklauso nuo vandens telkinio pobūdžio – tėkmėje pavadėlio ilgis gali siekti pusę metro, o ežere pakaks netgi 10-12 cm ilgio pavadėlio. Jis turi būti plonesnis už pagrindinį valą mažų mažiausiai trečdaliu skersmens.
Montažo schemoje vaizdžiai matyti, kad tarp „fyderio“ viršūnėles ir pavadėlio jokių kitų elementų nėra, tik tiesioginis kontaktas. Tad kimbanti žuvis vos palietusi masalą, iškart sukelia ir dugninės viršūnėlės virptelėjimą. Štai kodėl toks montažas ypač tinkamas gaudyti atsargiai kimbančias kuojas tėkmėje.
Masyvesnė ritė – geriau subalansuotas įrankis
Meškeriojant „feeder“ tipo dugninėmis, labai svarbu parinkti tinkamo ilgio įrankius. Lėtokose upėse ir negiliuose ežeruose tinkamiausias – 3,9 m ilgio meškerykotis, kuriuo svaidomi 100-120 g montažai. Jei reikia ypač toli užmesti masalą arba meškerioti stiprioje tėkmėje, naudokite 4,2-4,5 m „feeder“ dugnines. Jei meškeriojimo sąlygos – kamerinės, o masalo užmetimo distancija nedidelė arba vidutinė, verta prisiminti gerokai pastaruoju primirštas 3,6 m ilgio dugnines.
Nors meškerykočio ilgis gana kategoriškai apibrėžia, kokios klasės ritės su juo derinamos, tačiau visada pravartu naudoti šiek tiek masyvesnes rites, pavyzdžiui, vietoj 2500 dydžio įrankio geriau naudoti 3000 kalibro ritę, o su ilgiausiomis dugninėmis geriausiai derinasi 5000/6000 modelių masyviausios ritės.
Tinkamesni – metaliniai modeliai
Meškeriojimui tėkmėje – tinkamiausios iš nerūdijančio plieno tinkelių sulituotos ar štampuotos iš tokio plieno lakštelių šėryklės. Kai masalą reikia užmesti didelį atstumą, turbūt, priimtiniausios yra naujo tipo šėryklės su šrato ar cilindro formos svareliu priekyje, meškeriojimui tėkmėje, turbūt, trikampės ar ovalo formos šėryklės, kurios labai stabilios srovėje, na o klasikinės šėryklės su švino juostele, pritvirtinta prie šono, universalios daugeliu atvejų.
Meškeriojant didelėje gelmėje reikia naudoti šėrykles su tankiu tinkleliu arba taikyti šiandien Europoje visuotinai pripažintą praktiką – šėryklių korpusus apklijuoti reikiamos spalvos lipnia juosta, kad jaukas neišbyrėtų iš jos anksčiau laiko. Dažnai tai būna neefektyvaus meškeriojimo priežastis.
Atstumas tarp šėryklės ir masalo
Koks yra optimalus atstumas, kuris turėtų būti tarp šėryklės ir kabliuko su masalu? Tėkmėje jis svyruoja nuo 0,8 iki 1 m, tačiau dvigubai mažesnis pavadėlis rekomenduotinas, kai meškeriojama ežere ar tvenkinyje, įlankoje, kur nėra tėkmės, o meškeriojant dabar populiarėjančiomis „Method“ šėryklėmis, dažniausiai pakanka vos 10-15 cm pavadėlio.
Dugninei visada reikia parinkti kabliuką, kuris atitiktų masalo tipą ir jo užmetimo distanciją. Platūs kabliukai iš vidutinio storio vielos, su vidutinio ilgio koteliais geriausiai tinka toli užmesti stambius augalinės masalus, o štai sliekas apetitiškiau atrodo užvertas ant trumpakočio storo kabliuko su užlenktu į vidų labai ilgu geluonimi.
