Jordano upės apylinkėse metoli žinomo Bnot Jaakov tilto archeologai dirba ne pirmą sezoną, nes čia aptikta priešistorinių hominidų stovyklavietė. Šį sezoną tyrinėtojams pavyko joje atkasti sensacingą radinį – laužavietę, kuriai... 750 000 metų.
Šis artefaktas visiškiai keičia istorines žinias apie tai, kada šiuolaikinio žmogaus protėviai išmoko savo reikmėms panaudoti ugnį. Iki šiol buvo manoma, kad pirmykščiai žmonės ugnį ėmė naudoti maistui gaminti ir būstui šildyti maždaug prieš 40 000 metų. Jie gyveno Eurazijoje ir medžiojo mamutus. Rastoji laužavietė liudija, kad hominidai su ugnimi susidraugavo beveik prieš milijoną metų iki mūsų eros.
Mokslininkai, remdamiesi radiniais akmens amžiaus stovyklavietėje prie Jordano upės, teigia, kad pirmieji ugnį išmoko savo reikmėms naudoti pirmykščiai žmonės, kurie gyveno Hulos ežero rajone. Laužavietėje archeologai aptiko ant ugnies keptų šamų, karpių ir tiliapijų liekanų. Pagal ašakų kalibrą galima spręsti, kad žuvų būtą labai didelių – mažesnių nei metrinės archeologams aptikti nepavyko.
2010 02 02
Seniausio žuvies kepsnio pėdsakai – prie Jordano upės
Archeologai iš Žydų universiteto savo ataskaitoje teigia aptikę seniausio žmonijos istorijoje žuvies kepsnio pėdsakus ir tikina, kad jis galėjo būti iščirškintas iš gigantiško šamo, karpio arba tiliapijos.
Jordano upe
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
