Lyginti žuvų išteklius Lietuvos ir Suomijos vandenyse, mūsų šalies ichtiologų nuomone, paprasčiausiai nekorektiška, nes šiauriniai kaimynai mus lenkia tokiu taškų skaičiumi, kad, net ir dėdami visas pastangas, nepasivytume jų per šimtmetį. Tačiau kas mums, jau pavargusiems klausytis šokiruojančios informacijos apie brakonieriavimo mastą mūsų šalies vandenyse ir apie tai, kad žvejai verslininkai mažai kuo nuo jų skiriasi, nes slepia laimikius, atrodo kaip gausybės ragas, patiems suomiams – laikina. Tai deklaruojanti Suomijos aplinkosaugininkų iniciatyvinė grupė savo jėgomis parengė projektą, kurio tikslas – apvalyti šalies upes, ir, svarbiausia, jau užsitikrino Europos Sąjungos finansinę paramą vykdyti bendrą su estais upių renovavimo programą.
Rekreacinė žuvininkystė ir pramoginė žūklė užima Suomijos ekonomikoje svarbią vietą, todėl čia nuolat buvo rūpinamasi žuvų ištekliais, tačiau šiandien net ir toliaregiškos aplinkosauginės politikos jau nebepakanka. Biologai ir ichtiologai teigia, kad Suomijos upių būklė – anaiptol ne apverktina, tačiau palaipsniui prastėja. Šis procesas lėtas, todėl nekrenta į akis, bet dabar pats laikas užbėgti jam už akių, nes kitaip nukentės upių gyvūnijos įvairovė ir gausa. Minėtas bendras suomių ir estų projektas numato pašalinti bet kokius upių taršos šaltinius, nes kitaip nepavyks pagausinti upėtakių, lašišų ir šlakių išteklius. Šios žuvys mėgsta itin švarų vandenį, tačiau svarbiausia sudaryti tinkamas lašišažuvių neršto sąlygas, nes jų ikrai išsivysto tik tyrame vandenyje ir žūsta nuo menkiausios taršos.
Projektas apima ypač svarbių žūklės turizmui Uskelainoki, Ingarskilanijoki, Vaantanijoki, Kokskelianijoki ir Vaalimaanijoki upių ir jų baseinų apvalymą bei upių vagų tvarkymą, kurio tikslas sukurti palankesnes sąlygas gyventi žuvims. Į upių vagas reikiamose vietose bus leidžiami rieduliai, verčiami smulkesni akmenys, iš kurių susiformuos rėvos, tad atsiras daugiau slėptuvių ne tik žuvims, bet ir kitai gyvūnijai. Taip pat bus atkuriami upių ruožai su kietu, žvirgždu nužertu dugnu, nes tai – natūralios lašišažuvių nerštavietės. Antra, tokių ruožų gausa dar labiau pagerina upėse vandens kokybę. Taip pat bus imamasi priemonių prieš dirvų eroziją.
