Kaip ir daugelis talentingų žmonių japonų dailininkas turi silpnybę – tai auksinės žuvelės. Viena jų dailininko bute esančiame akvariume gyveno septynerius metus. Japonų meninkas prie savo augintinės taip prisirišo, kad žuvelei iškeliavus Anapilin, nutarė savo kūrybą skirti vien jos atminimui.
Dailininkas iškėlė sau uždavinį nutapyti savo numylėtinę taip realistiškai, kad ją būtų neįmanoma atskirti nuo gyvos. Šiam uždaviniui įgyvendinti jis sukūrė ypatingą techniką, primenančią trijų dimensijų spausdintuvo veikimo principus.
Japonų menininkas užlieja specialų indą skysta sintetine derva. Kai ji sustingsta, ant skaidraus dervos sluoksnio paviršiaus, dailininkas nupiešia akriliniai dažais dalį žuvelės atvaizdo. Paskui ant pirmojo sluoksnio užliejamas dar vienas dervos „lakštas“, o kai jis sustingsta, ant naujo sluoksnio piešiama sekanti žuvelės atvaizdo dalis. Taip sluoksnis po sluoksnio sukuriamas trijų matavimų paveikslas, absoliučiai realistiškai vaizduojantis auksinę žuvelę.
Tarp japonų menininko kūrinių galima pamatyti net tik žuvelių portretus, bet ir jų būrelius, kurie iš tikrųjų atrodo, kaip gyvų auksinių žuvelių grupė, plaukianti akvariume.
