Harvardo universiteto mokslininko Darjušo Mozefforiano teigimu, nors reguliarus žuvies patiekalų valgymas visada buvo laikomas sveikos mitybos dalimi, tačiau niekas praktiškai nebandė rasti ryšį tarp žuvies taukų sudėtyje esančių medžiagų koncentracijos kraujyje ir pagyvenusių žmonių mirtingumo. Tyrimai parodė, kad riebiosios rūgštys, kurių gausu žuvyje, labai svarbios žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos būklei, o jų teikiama nauda senatvėje tampa papildomais gyvenimo metais.
Harvardo universiteto mokslininkai 16 metų stebėjo 3000 pagyvenusių amerikiečių širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Visų stebimųjų amžius buvo ne mažesnis nei 65 metai. Pagal šį projektą kelių valstijų socialinių ir medicinos tarnybų darbuotojai reguliariai matavo savanoriškai sutikusių dalyyvauti eksperimente piliečių kraujo spaudimą, ėmė kraujo mėginius, fiksavo širdies ir kraujagyslių ligų atvejus ir mirties priežastis.
Savanoriai buvo padalinti į dvi grupes – pirmąją sudarė žuvį mėgstantys pagyvenę žmonės, kurių kraujyje Omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis buvo didesnis už vidutinį, o antrąją – „paprasti“ amerikiečiai. Palyginę abiejų grupių ligų ir gyvenimo trukmės statistiką, biologai nustatė, jog savanoriai iš pirmosios grupės 30 proc. rečiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp kurių – insultai, infarktai ir vainikinių kraujagyslių nepankamumas. Suprantama, kad tai atsiliepia ir pagyvenusių žmonių gyvenimo trukmei – pirmosios grupės savanoriai gyveno vidutiniškai 2,2 metais ilgiau nei paprasti amerikiečiai.
Tyrinėtojų nuomone, jei nori sveikiau ir ilgiau gyventi, nebūtina kasdien valgyti žuvį, o ypač jūrų žuvį ir tas gėlavandenių rūšių žuvis, kurios laikomos riebiomis, pakanka du kart per savaitę suvalgyti žuvies patiekalą, kad Omega-3 koncentracija kraujyje būtų pakankama.
