Tapk Žūklės draugu FACEBOOK tinkle, spausk čia.
Panašu, kad dabar volframas skverbiasi į mikromasalų arba vadinamojo „ultralight“ klasės spiningo sritį. Lygiai taip pat kaip ir kažkada poledinio meškeriojimo praktikoje, kai reikėjo greitai į didelę gelmę nugramzdinti nedidelius masalėlius, taip ir spiningininkams, meškeriojantiems 2-3 cm dydžio guminukais, reikia ne tik pakankamai toli, bet labai taikliai užmesti tuos uodo masės masalus. Kaip spiningininkai sukasi iš keblokos situacijos?
Tvarkingas įrankis ir kliuvinių grėsmė
Kai meškeriojama miniatiūriniais masalais, kurių masė neviršija 3-4 g, nori nenori pirmiausiai tenka naudoti maksimaliai ploną valą ir prieš išvyką prie vandens pasitikrinti ar įrankis tvarkingas, t.y., ar valas tinkamai užvyniotas ant ritės. Standartas toks: į spiningo valo būgnelį turi būti privyniota valo tiek, kad iki būgnelio priekinės briaunos liktų tik 2 mm. Tai leidžia tikėtis, kad masalą, sveriantį kelis gramus, bus įmanoma užmesti pakankamai toli. Žinoma, su minėta sąlyga, jog valo skersmuo neviršys 0,15 mm.
Tačiau dabartinėje spiningavimo praktikoje tokio skersmens tradicinis vienagyslis valas laikomas storoku ir neužtikrinančiu komfortiško masalo svaidymo. Deja, mažinti naudojamo meškerioti mikromasalais vienagyslio skersmenį galima dar pora dešimtųjų milimetro, bet ne daugiau, nes iškils problemų traukiant kiekvieną stambesnę žuvį. Antra, meškeriojant tokiu plonu valu teks gerokai paploninti piniginę, nes menkiausias masalo kontaktas su kliuviniu – tai vienas prarastas masalas.
Ekspertai teigia, kad naujas galimybes šioje srityje atskleidžia plonyčiai pinti valai. Štai „Cormoran“ valų asortimente dabar yra net 0,06 mm skersmens „Power-X“ pintas valas, kuris specialiai gaminamas žūklei „ultralight“ stiliumi. Juo galima kelių gramų masalą užmesti pakankamai toli, tačiau meškeriojimas plonytėmis pintų valų gijomis turi ne tik privalumų, bet ir ydų, iš kurių labiausiai erzinanti – valo susimazgymo tikimybė. Ji pakankamai didelė, o atmazgyti lauko sąlygomis pintą valą – labai sunku, todėl reikia turėti atsarginį.
Privalumas – didesnė masė
Trijų centimetrų guminukas ar vobleris – tai „ultralight“ klasės standartas. Tokių gabaritų masalus sunku ne tik užmesti, bet ir valdyti. Tokio pat dydžio blizgelė – masyvesnė, ją galima nuviesti toliau ir taikliau, todėl spinigininkai nuolat ieškojo versijos, kuri leistų suteikti praktiškai besvoriui guminukui didesnę masę. Mat nedidelėse upėse blizgė prieš guminuką praranda nemažai taškų. Pabandykite įsivaiduoti tipišką situaciją – duburį nedidelėje upėje, kurį iš vienos pusės riboja sekluma, o iš kitos – status medžių šaknimis apraizgytas krantas.
Net jei ir pavyks taikliai užmesti blizgę, teks ją greitai plukdyti link savęs, kad trišakis neužkliūtų už šaknų, todėl masalas reikiamoje vietoje – pačiame duburyje bus gana trumpai, ir plauks seklokai. Mažas ir lengvas vobleriukas – pranašesnis: jį galima iki duburio nuplukdyti vandeniu, bet ir šis masalas nespės panerti į reikiamą gelmę, kurioje slepiasi žuvys, ir greitai atsidus už duburio ribų. Tad ekspertai vieningai pripažįsta, jog tokiose situacijose – pranašesni guminukai, tačiau čia yra išlyga – ne 5-6m, o 3-3,5 cm masalai? Tokiam guminukui įmanoma priderinti daugų daugiausia 2 g švininį galvakablį, kurio masė nepakankama 15 m taikliai užmesti masalą. Masyvaus galvakablio gabaritai taip pat nesiderina su mikromasalu, todėl derinukas atrodo nenatūraliai.
Akvaizdu jog reikalingas didesnės masės ir mažesnių gabaritų galvakablis. Kur jį paimti? Pasirodo, jau gaminami švininių galvakablių pakaitalai iš volframo. Tokių pat gabaritų volframiniai galvakabliai – beveik dvigubai masyvesni. Na, o 4-8 g miniatiūrinių galvakablių panaudojimas užtikrina ne tik pakankamai tolimą guminukų užmetimą, bet ir nedarko masalo vaizdo. Todėl mažus guminukus nedidelėse ir vidutinėse upėse noriai atakuoja duburiuose šeimininkaujantys šapalai, jais galima iš slėptuvės išvilioti atsargią meknę, o ešeriai miniatiūrinius elastingus masalus atakuoja tiesiog beatodairiškai.
