Nenustygstantis patrulis
Kol neprasidėjo lapkričio lietūs, upės srovė dar neįgavo didelės jėgos ir neskubiai gurga per rėvos akmenis. Tokių Nemuno ruožų gausu tarp Druskininkų ir Liškiavos. Rudenį juose susiburia tuntai salačių. Tėkmėje lyg auksinės monetos vartosi pageltę lapai. Lengvas vėjelis pašiurena sausus meldus. Ir staiga šią rudeniškos dienos popietės idilę sudrumščia garsus pliaukštelėjimas. Palei įsibridusį į srovę akmenį nuvilnija platus verpetas. Tai akivaizdus ženklas, kad aukšles medžioja salatis. Ši stambi žuvis vaikosi grobį azartiškai, galingu šuoliu salatis įsiveržia į mailiaus būrį ir plačiu uodegos mostu ploja per vandenį. Meškeriotojai teigia, kad šiuo smūgiu salatis apsvaigina žuveles, o paskui čiumpa jas ir ryja. Kol kas niekas nepatvirtino, bet ir nepaneigė šio teiginio. Matyt, tik ateityje sužinosime, kaip yra iš tikrųjų.
Meškeriotojui svarbu, kad salačio temperamentas jį išduoda. Pagal sukeltus verpetus nesunku nustatyti aukšlių mėgėjo medžioklės plotą. Todėl patartina nesvaidyti masalo kur pakliuvo, o žingsniuoti palei upę, kol pamatysi medžiojančio salačio sukeltą verpetą. Tada geriausia prisėlinti prie tos vietos kuo arčiau ir užmesti masalą tiksliai ten, kur pasirodo aukšlių medžiotojas.
Tikroviškas masalas
Tokia salačių žūklė – labai sportiška. Kartais tenka nužingsniuoti ne vieną kilometrą, kol užtinki salačių medžioklės plotą. Tačiau šis būdas labai patikimas, nes kol salatis nepraalksta, masalo šis atsargus medžiotojas negriebia. Kai aptinki salačių medžioklės vietą, žinok, kad tai – tik pusė darbo. Jei nepavyks parinkti tinkamo masalo, liksi be laimikio.
Koks geriausias salačių žūklės masalas? Nuomonių daug ir visos – skirtingos. Kaip jau minėta, tradicinis salačių žūklės masalas – sidabraspalvė 5-6 cm vartiklė. Kitas veiksmingas masalas – tribriaunė blizgė, bet ji sunki ir tinka žūklei tik gilokose vietose. Trečias rekomenduojamas masalas – pjautinė blizgė „Castmaster“, kuri paranki, kai reikia masalą užmesti labai toli (50 -70 m). Deja, visos blizgės turi vieną trūkumą – jos tinkamiausios, kai masalas plukdomas prieš srovę. Pasroviui blizgę reikia traukti labai greitai, nes kitaip ji vartysis vangiai ir neprimins sprunkančios žuvelės.
Todėl pastaruoju metu vis labiau populiarėja vobleriai. Tačiau tinka salačiam vilioti ne visi: mat, būtina, kad vobleris plauktų vandens paviršiuje ir panirtų ne daugiau kaip 30-50 cm. Tokie masalai ženklinami abreviatūra SSR. Juos gamina vos vienas kitas gamintojas. Pilvotų SSR klasės „crank“ tipo voblerių pastaruoju atsirado gana nemažai, jais vasarą labai sėkmingai viliojami šapalai ir meknės, tačiau pilvočiai – salačiams nesimpatiški, nes jų pamėgtas grobis – aukšlės, o aukšlių kūno forma pritaikyta plaukioti srovėje. Šios miklios žuvelės – laibos ir ilgos, jų kūnai suploti iš šonų. Tokios formos yra „minnow“ tipo vobleriai, o jų įvairovėje SSR klasės masalai – reti. Ilgą laiką čia vos ne monopolininkais buvo „Yo Zuri“ vobleriai „SS Minnow“, „L-Minnow“ ir „Livebait Real Minnow“. Pastarasis – naujos kartos vobleris minkštu korpusu.
Šie masalai – labai veiksmingi, vinguriuoja plukdomi kelių centimetrų gylyje, tačiau jie lengvoki, o tai reiškia, kad juos gana keblu toli užmesti. Ypač jei pučia priešinis vėjas. Kadangi prie salačių labai sunku prisėlinti, galimybė užmesti masalą mažiausiai 60 m – labai svarbi. Todėl spiningininkus šiemet labai pradžiugino lenkų kompanijos „Jaxon“ SSR klasės voblerio „Prax“ pasirodymas, kurio 5 cm modelis sveria 7 g, o 7 cm – 15 g. Šie masalai plaukia daugų daugiausia 30-50 cm gylyje, o būtent tame vandens horizonte medžioja salačiai. Tiesa, juos, reikalui esant galima nugamzdinti ir pusantro metro, nes „Prax“ vobleriai – sunkesni už vandenį. Antra, šiuos masalus galima plukdyti tiek prieš srovę, tiek pasroviui. Jų žaismas nesikeičia. Trečia, tai toliašaudžiai sunkiasvoriai vobleriai, o tai reiškia, kad juos galima pakankamai toli užmesti ir pataikyti į salačio medžioklės zoną. Ketvirta, didelis privalumas, kad šių masalų forma primena aukšlės siluetą, todėl salatis persekiojantis tokį tikrovišką masalą ploja per jį lyg kirvapente.
Greitas plukdymas
Svarbiausia salačių žūklės taisyklė paprasta: masalą reikia plukdyti gana greitai, kad jis imituotų sprunkančią žuvelę. Drumstame vandenyje naudojami ryškesni masalai, o skaidriame pilkšvi arba sidabraspalviai. Meškeriotojas privalo tvirtai laikyti meškerykotį, nes salatis gali atakuoti bet kurią akimirką. Jo smūgis toks galingas, kad atrodo, jog kažkas bando išplėšti iš rankų meškerykotį.Užkibusi žuvis milžiniškais šuoliais puola į srovę. Šiuo momentu labai daug salačių išsilaisvina nuo kabliuko. Tiesa, tai trunka gana neilgai. Salatis palaipsniui silpsta, o atplukdytas iki kranto jau būna pailsęs. Tačiau, žinoma, atsitinka visko. Paskutinę akimirką galiūnas gali sutelkti likusias jėgas ir vienu šuoliu atsidurti laisvėje.
Tarp greitu tempu plukdomų masalų prieš porą sezonų atsirado šiemet jau išbandytas ir gerai užsirekomendavęs unikalus masalas – muselės, voblerio ir galvakablio hibridas, kurį sukūrė klaipėdietis spiningininkas Vladas Valukonis. Nors ir nedidelis (3-5 cm) masalas yra masyvus (7-18 g), nes jo korpusas – švininis ir turi lašo formą. Viršutinėje korpuso dalyje įtvirtintas voblerio liežuvėlis ir įlieta kilpelė valui tvirtinti,o kabliukas dekoruotas raudonų, baltų ar juodų marabu plunksnų musele, kuri plukdant masalą pulsuoja imituodama žuvelės judesius. Masalas plaukia liežuvėliu į viršų ir labai įspūdingai vinguriuoja. Šis žaismas priekrantėje labai vilioja salačius.
