Junkis į žvejų grupę „Facebook“ tinkle, spausk LIKE.
„Žemės ūkio ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip šios tvarkos laikomasi“, – nurodoma šių metų rugsėjį Seimo priimtame Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-2211, kuriame išdėstytas naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas.
Praktiškai tai reiškia, kad mėgėjų žūklę Lietuvoje tvarkys ir kontroliuos jau nebe viena Aplinkos ministerija (AM), kaip buvo iki šiol, bet ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), rašo „Lietuvos žinios“.
Kam to reikėjo?
Kam šios naujovės reikėjo? Ar meškeriojimas jūroje taip labai skiriasi nuo žvejybos mariose ir ežere, kad nepakanka AM pajėgų tam prižiūrėti ir būtina kita institucija? O gal meškeriotojų Lietuvos jūriniuose vandenyse jau yra tiek daug, kad pareigūnai nespėja jų sukontroliuoti?
Ar meškeriojimas jūroje taip labai skiriasi nuo žvejybos mariose ir ežere, kad nepakanka AM pajėgų tam prižiūrėti ir būtina kita institucija?
Šios pataisos autorius, kadenciją baigiantis Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas liberalas Audrius Endzinas, kurio biografijoje žvejyba nurodoma kaip hobis, LŽ aiškino tenorėjęs suteikti žvejams ir jų kontrolieriams daugiau aiškumo.
„Šiuo metu verslinę žvejybą jūroje prižiūri ŽŪM. Tam ji turi laivų, etatų ir kitų išteklių. AM viso to stokoja, tačiau daug metų buvo priversta tikrinti žvejus mėgėjus ne tik vidaus vandenyse, bet ir jūroje. Tad kam dubliuoti šias funkcijas? Perdavėme jūros žūklę ŽŪM, o aplinkosaugininkams juk neužginta jai talkinti“, – dėstė A.Endzinas.
Jis neslėpė, kad ŽŪM teks sukurti naujas mėgėjų žvejybos jūroje taisykles. „Tačiau sunkumų tai nesikels. Taisykles bus galima patvirtinti ministro įsakymu, tad darbas ilgai neužtruks“, – ramino parlamentaras.
Paklaustas, kada žvejojo Baltijoje, juo labiau jog ši nuo jo tėviškės – pamario – visai čia pat, politikas prisipažino meškeriojęs jau seniai. Sakė laimikiais irgi negalįs pasigirti, tačiau žinąs, kad mėgėjų žūklė jūroje pastaraisiais metais populiarėja.
Pataisa buvo nebūtina
„Ta pataisa buvo nebūtina“, – atsiduso AM Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas ichtiologas Vilmantas Graičiūnas. Jis jau daug metų šioje institucijoje kuruoja žvejybos reikalus.
Pasak ichtiologo, rengiant ir svarstant Mėgėjų žvejybos ir Žuvininkystės įstatymų pakeitimus buvo siūloma perduoti AM verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skirstymą, kuriuo iki šiol užsiėmė ŽŪM. „Tačiau Seimo nariai tam pasipriešino, o A.Endzino pasiūlymui išplėsti ŽŪM funkcijas pritarė. Tad ir išėjo toks pusinis susitarimas, nuo kurio niekam nebus geriau“, – apgailestavo V.Graičiūnas.
Jis patvirtino, kad ŽŪM kurs dar vienas mėgėjų žvejybos jūroje taisykles. „Kol kas neaišku, kokios jos bus. Galbūt ŽŪM nurašys viską nuo dabar galiojančių Mėgėjiškos žūklės taisyklių, o gal kurs savas, naujas“, – svarstė V.Graičiūnas.
2012 metų kovo 28 dieną aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintose Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nurodoma, kad Baltijos jūroje vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjiškos žūklės įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų.
Kitame šių taisyklių punkte informuojama, kad per vieną žvejybą Baltijos jūroje leidžiama sugauti 1 lašišą ar šlakį, ne daugiau kaip 5 vienetus meknių, otų, ne daugiau kaip 15 menkių. Vienu metu Baltijos jūroje sugautų žuvų, tarp jų ir nenurodytų šiame punkte, bendras svoris negali viršyti 15 kilogramų.
Paklaustas, ar bus ir atskiri žvejybos jūroje leidimai, V.Graičiūnas atsakė tuo abejojantis: „Manau, ne. Jau pasitarėme su ŽŪM atstovais, kad neverta kurti atskiro leidimo. Matyt, bus kaip ligi šiol: žvejys nusipirks meškeriotojo bilietą, kuris suteikia teisę žvejoti ne tik vidaus vandenyse, bet ir jūroje, tačiau ten žvejoti jam teks pagal ŽŪM taisykles.“
Naujasis Mėgėjų žvejybos įstatymas įsigalios nuo 2012 metų gruodžio 20 dienos. Vadinasi, iki tos datos teks parengti ir naujas taisykles, ir kitus įstatymo lydimuosius teisės aktus. V.Graičiūnas nesiryžo spėti, ar ŽŪM spės tai padaryti laiku. Bet nuo gruodžio 20-osios meškeriotojus jūroje tikrins jau kiti – ŽŪM Žuvininkystės tarnybos – pareigūnai.
Ministerija ramina
Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus prašė LŽ nuraminti meškeriotojus. „Jokių nepatogumų jiems nekils. Mums svarbiausia – kad nenukentėtų žvejų interesai, todėl stengsimės dabar galiojančią žvejybos jūroje tvarką reformuoti kuo mažiau“, – tikino V.Petkus.
Pasak jo, ŽŪM pareigūnai planuoja artimiausiu metu susitikti su kolegomis iš AM ir pasitarti, ar būtina keisti žūklės jūroje taisykles, o jei reikia – kaip tai daryti. „Mūsų susitikimuose dalyvaus ir Mėgėjų žvejų tarybos, žvejų asociacijų, draugijų atstovai, tad visi drauge rasime geriausią kompromisą“, – kalbėjo ŽŪM valdininkas.
Nesąmonė. Lietuva nedidelė, turime tiek nedaug vandenų, o žvejybą reguliuos dvi institucijos.
Nesąmonė ir unikalus atvejis
„Nesąmonė. Lietuva nedidelė, turime tiek nedaug vandenų, o žvejybą reguliuos dvi institucijos. Niekur pasaulyje taip nėra“, – piktinosi ichtiologas, Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas Antanas Kontautas.
Jis sutiko su argumentu, kad ŽŪM pareigūnai turi daugiau laivų negu aplinkosaugininkai. „Bet negi tai svarbiausia? Ką, dar vienas taisykles kurs? Tai įmanoma tik Lietuvoje“, – šaipėsi mokslininkas.
Pasak jo, gera žvejybos tvarka garsėjančioje Latvijoje ar kitose šalyse žūklę ir žvejus visuose vandenyse prižiūri viena institucija.
