Didžiosios Britanijos sostinės, Londono, rytuose išdygęs Olimpinis miestelis – tai didžiulis kompleksas, miestas mieste, dalijamas į Olimpinį parką ir Atletų miestelį. Pastarajame darbuojasi ir 25-erių Povilas Pilypas, Londono lietuviams dar žinomas kaip didžėjus Paul Pure. Jis sutiko papasakoti „15min“, kaip atrodo šios milžiniškos statybos iš vidaus.
Miestas – iš nieko
Povilas Londone gyvena jau šešerius metus. Atvyko čia nieko nemokėdamas. „Su draugu atvažiavome pas jo draugų šeimą. Nemokėjau anglų kalbos, mokiausi savaitės dienų pavadinimus nuo parduotuvių vitrinų. Teko padirbėti viename fabrikėlyje, o po metų, kaip ir dauguma lietuvių, pradėjau dirbti statybose. Per tuos penkerius metus esu daug kur dirbęs, daugiausia privačiose statybose. Dabar jau pusę metų dirbu Olimpiniame miestelyje. Statome namų blokus, kuriuose gyvens sportininkai, iš viso – apie 3 tūkst. butų“, – pasakojo jis.
 |
| Londono Olimpinis miestelis sparčiai kyla. |
Olimpinis miestelis buvo pradėtas statyti plynoje vietoje. „Čia buvo tik Stratfordo stotis ir už jos tuščia laukymė. Statybos prasidėjo prieš kelerius metus, tada buvo sudėti pagrindinių statinių pamatai, pradėti lieti takeliai. Statomas ir planuojamas visas miestas – yra ligoninės, mokykla, parduotuvės, prekybos centrai, bus parkai, iškasti kanalai. Statoma viskas – butai, mašinų stovėjimo aikštelės, vienas didžiausių Europoje prekybos centrų“, – vardijo P.Pilypas.
Lietuvių kalba dažna
Pagal oficialią statistiką laikoma, kad net 6 proc. statančiųjų Olimpinį miestelį – lietuviai. Tiesa, anot Atletų miestelyje besidarbuojančio P.Pilypo, atrodo, kad lietuvių dirba net daugiau. „Lietuvių daug todėl, kad Londone laikoma, jog lietuviai – geri statybininkai. Jei jau lietuvis, vadinasi, gerai dirba. Mano bloke gal 30 proc. visų žmonių – lietuviai. Kai valgykloje valgai, visur girdi savo kalbą. Net virėjos ir kasininkės kai kurios lietuvės. Gal Olimpiniame parke jų mažiau, bet ten, kur statomi butai, apdaila – vien lietuviai. Kai dirba, vienas lietuvis dešimt lenkų atstoja“, – sakė Povilas.
Jo teigimu, statybose dirba labai daug anglų, rumunų, bulgarų, lenkų, yra ir juodaodžių. „Neįprastai mažai indų. Čia labai bijomasi bombų ir galimų teroristų. Yra keletas indų, paimtų „dėl akių“, kad nevadintų rasistais“, – personalo atrankos subtilybes aiškino Povilas.
Lietuvių daug todėl, kad Londone laikoma, jog lietuviai – geri statybininkai. Jei jau lietuvis, vadinasi, gerai dirba.Saugu ir slapta
Olimpinis miestelis, kaip tikras nacionalinės svarbos objektas, yra kruopščiai saugomas apsaugininkų. Smalsuoliai, pernelyg prisiartinę prie teritorijos, nuvaromi, o darbuotojai – po padidinamuoju stiklu.
„Eidamas į darbą Atletų kaimelyje, turiu praeiti keturis apsaugos punktus. Pirmasis – kai tik sėdu į autobusą, kuris nuveža į statybas. Jame turime pasižymėti specialius „bilietus“. Vos išlipę turime eiti pro vartelius, prie kurių stovi šunys, ten mus tikrina, ar nesinešame narkotikų“, – pasakojo Povilas.
Gruodį prieš Kalėdas šiame punkte buvo pagauti keli darbininkai, mėginę neštis marihuaną ar heroiną. Nuo tada kontrolė dar sustiprėjo. Einant toliau, tarsi veiksmo filmuose, stovi aparatai, kurie nuskenuoja statybininkų veidus, plaštakas, taip pat darbininkas turi įvesti kodą, kad būtų atpažintas. Taip pat pažymimas atėjimo ir išėjimo laikas.
 |
| Povilas Pilypas |
„Po to, kai apuosto šunys, eini per vartelius, čia nuskaitoma plaštaka. Kadangi srautai dideli, vartelių yra apie 10. Už jų stovi apsaugininkai. Jie atsitiktiniu principu išsirenka keletą „aukų“. Šias paveda į šoną per kitus vartelius į nedidelį pastatą. Ten, kaip oro uoste, išsitrauki diržą, telefonus, praeini per metalo detektorių, viską iškrausto, apieško batus. Jei nieko neranda, paleidžia toliau“, – saugumo sistemą dėstė vaikinas.
Tik po tokio žygio statybininkai prieina valgyklą ir persirengimo kambarius. Aprangai taip pat taikomi specialūs reikalavimai – visiems privalu dėvėti pirštines, šalmus, apsauginius akinius, metalinius batus, liemenes. „Yra specialūs tikrintojai, kurie vaikšto ir žiūri, ar esi užsidėjęs šalmą, akinius, o juk karštom dienom dažnas juos nusiima. Jei pagauna ir nepavyksta susitarti, gauni geltoną kortelę kaip futbole. Jei gauni antrą geltoną, gauni ir raudoną. Jei gavai raudoną, išvaro iš statybų, atima įėjimo korteles be teisės sugrįžti į Olimpinį miestelį“, – griežtą sistemą atpasakojo P.Pilypas, pats kol kas neturintis geltonų kortelių.
Persirengę Atletų kaimelio darbuotojai keliauja į savuosius blokus. Iš viso darbininkai darbuojasi septyniuose dideliuose kiemuose. Jie pastatys tokią gyvenvietę, kurioje užteks vietos apsistoti maždaug 10 tūkst. žmonių. Paskutinioji patikra vykdoma statybininkui įėjus į savo bloką – perėjus per vartelius jį patikrina apsaugininkas.
Nusikaltusių popieriai prasti
Uždaroje statybų zonoje, į kurią neįleidžiamas niekas, išskyrus personalą, yra ne tik ligoninė, bet ir vadinamieji „nusikaltėlių kambariai“. „Jų prireikia, jei kažkas pavagia įrankius. Dažnai būna, kad kas nors paspaudžia gaisro signalizaciją, tada visi turi palikti pastatą – meti įrankius ir bėgi į lauką. O kažkas tuo metu niekur nebėga ir, kol visi grįžta, surenka vertingus dalykus. Mes manome, kad daugiausia taip elgiasi rumunai, juos čia laiko čigonais ir jų nemėgsta, todėl rumunai dirba grupelėse su savais“, – apie vietos tvarką kalbėjo Povilas. Jei nusikaltęs asmuo išaiškinamas, jam tenka atsisveikinti su darbu.
 |
| Kruopščiai saugomas įėjimas į Olimpinį parką |
Ypač griežtai elgiamasi ir su vartojančiais alkoholį ar narkotines medžiagas. „Jei vakare gėrei, kitądien geriau į darbą Olimpiniame miestelyje neik – jei užuos, padarys testus. Alkoholio ir narkotikų testai atliekami nuolat. Atsitiktinai kasdien paimama po 10 žmonių iš visų dirbančių“, – sakė P.Pilypas.
Jei testas teigiamas, darbininkas gauna specialų išrašą ir ne tik išmetamas iš darbo, bet ir praranda galimybę dirbti kitose oficialiose statybose. „Taip išmestiems darbuotojams belieka dirbti privačiuose darbuose, fabrikuose. Į normalią kompaniją jau neįlįsi, kai bus užrašyta, kad esi „pagautas dėl narkotikų Olimpiniame miestelyje“, būsi laikomas narkomanu“, – aiškino lietuvis.
Pusę dienos slampinėja
P.Pilypas pasakojo, kad darbo Olimpiniame miestelyje nori daugelis, o Londone jis ypač populiarus. „Čia dirbti gerai, nes moka neblogai, o darbas lengvas. Labai apsimoka. Kam arti, kai gali neardamas gauti tą patį? Privačiuose darbuose turi laiko tik pavalgyti, pakalbėti telefonu ar parūkyti. O čia pusę dienos bendrauji su kolegomis. Šiaip darbas nuo pusės aštuonių iki pusės šešių, bet yra laiko ir šachmatais pažaisti, ir anksčiau išeiti namo“, – dėstė vaikinas.
Nors, anot jo, darbai nėra skubinami, iki 2012-ųjų pavasario pabaigos, kai viskas turi būti baigta, bus spėta. „Beveik viskas yra įrengta, plaukimo, dviračių, futbolo, krepšinio arenos, mokyklos, stadionai. Svarbiausias likęs dalykas – apipavidalinimas – medžiai, žolė, gamta. Mačiau, kaip tai daroma, į kiemą, kuriame nebuvo nieko, atsiveža smėlio, įstato pušis, suveža medžius, gyvą žolę tiesia rulonais. Jei kiekvieną kiemą taip darys, per mėnesį spės išgražinti. Kol kas – svarbiausia užbaigti apdailą“, – sakė Povilas.
 |
| London 2012-ųjų olimpinėms žaidynėms statomas Olimpinis miestelis |
Daugiatautės statybos
Pagal oficialią 2011-ųjų sausį paskelbtą statistiką, Olimpinį parką ir Atletų miestelį tuo metu statė 12 112 žmonių. Lietuviai buvo antra pagal gausumą užsieniečių grupė, prisidedanti prie šio objekto statybų. Pirmieji buvo rumunai – jų dirba 7 proc., lietuvių priskaičiuojama 6 proc. darbininkų, 5 proc. airių, 4 proc. lenkų ir 3 proc. bulgarų.
Kitų tautybių, tarp jų ir latvių – po vieną procentą ar mažiau. Atskirai išskiriamas ir lietuvių, dirbančių Olimpiniame parke ( ten jų 3 proc.) ir Atletų miestelyje (9 proc.) skaičius. Naujausiais duomenimis, šiuo metu Londone kylantį Olimpinį kompleksą stato 12 635 žmonės.
