„PokerStars Pro“ komandos narys, Pasaulio pokerio serijos (WSOP) auksinės apyrankės savininkas, Pasaulio pokerio turo (WPT) čempionas ir Europos pokerio turo (EPT) finalininkas savo tinklaraštyje atvirai pasidalino istorija apie lažybas, kurias pralaimėjęs jis turėjo lenktyniauti su...pingvinu.
Pateikiame T.Jorgenseno komentarą:
Kaip jau esu minėjęs anksčiau, esu azartiškas žmogus. Įsiveliu į lažybas, kartais netgi tokias, kurių paprasčiausiai negaliu laimėti. Šį kartą papasakosiu būtent tokią istoriją.
Sykį aš ir mano draugė buvome pakviesti į besilaukiančios merginos garbei surengtą vakarėlį. Šventė vyko sklandžiai: mes gurkšnojome gėrimus, užkandžiavome, kalbėjomės apie šį bei tą, žodžiu, smagiai leidome laiką smagių žmonių kompanijoje. Kiek vėliau paaiškėjo, kad dama sėdėjusi man iš dešinės dirbo zoologijos sode, kur ji buvo atsakinga už pingvinų priežiūrą. Taip jau nutiko, kad vakarėliui įsisiūbavus nė pats nepajutau kaip prisidėjau prie pokalbio apie šiuos neskraidančius paukščius ir balsu nusistebėjau: „Nuoširdžiai stebiuosi tuo, kad šie sutvėrimai žaibiškai juda po vandeniu, tačiau sausumoje yra nenusakomai lėti“.
Galite nė nesakyti, žinau – tai pats geriausias būdas prisidėti prie menkai pažįstamų žmonių pokalbio apie pingvinus, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia tai, kaip į tai sureagavo pingvinų auklėtoja. „Būtum labai nustebęs matydamas bėgantį pingviną. Be to, galiu lažintis, kad vienas greičiausių mūsų zoologijos sodo pingvinų, be vargo aplenktų tave trumpoje distancijoje ant ledo“, – pareiškė ji.
Kaip manote, kaip aš turėjau sureaguoti į šį akivaizdų iššūkį? Ar tiesiog turėjau sėdėti liyg niekur nieko ir ramiai nusukti pokalbį kita tema? O galbūt mano atsakymas į akivaizdų varžybų pasiūlymą turėjo būti tyla ir gėda? Tokiu atveju visą savo vyriškąjį ego turėjau tuoj pat numesti po stalu ir sutrypti kojomis. Tačiau aš taip nepasielgiau.
Mano galvoje sukosi mintis: „Aišku, kad aš negaliu lenktyniauti su pingvinu. Ką aš sau galvoju?“. Tačiau vien nuo minties apie tai, kad turėsiu šį faktą pripažinti būdamas šalia savo mylimos moters, kai aplink menkai pažįstami žmonės, mane pykino. Tad, galų gale įvyko lažybos. Buvo nuspręsta, kad aš lenktyniausiu su pingvinu, o lažybas pralaimėjęs asmuo mokės už vakarienę keturiems asmenims prabangiame restorane.
Tačiau vėliau, palengva pradėjus organizuoti būsimas lenktynes, paaiškėjo, kad tai padaryti ne taip jau ir paprasta. Kaip priversti pingviną bėgti? Dar įdomiau, kap priversti jį bėgti reikiama kryptimi? Tačiau šie klausimai vėliau man ne itin rūpėjo ir būsimų lenktynių atžvilgiu buvau nusiteikęs linksmai ir entuziastingai. Iki tol, kol dviejų mano vaikų motina ir mano mylimoji, nepavargo klausytis mano pareiškimų apie tai, kokios juokingos ir tuo pačiu puikios yra šios lažybos ir ėmė man uždavinėti klausimus.
„Kaip manai, ką prieš pasakydama, kad esi lėtesnis už pingviną galvojo Lene (zoologijos sodo darbuotoja)? Kiek greitai bėgantį ji tave įsivaizdavo?“, - paklausė ji.
„Na, mano futbolo treneris sykį man sakė, kad lėktuvnešis vidurį Atlanto vandenyno apsisuktų greičiau nei aš futbolo aikštėje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lene to nežinojo, manau ji man suteikė daugiau šansų“.
„Ką gi, turbūt pats supranti, kad tavo ir lėktuvnešio greičių santykis yra puikios naujienos pingvinui?“, - mano viltis nužudė mergina.
Nedrįsau ginčytis.
„Jau dabar aišku, kad šioje partijoje gerokai atsilieki nuo oponento. Be to, kaip manai, kas daugiau išmano apie pingvinų greitį, tu, ar žmogus dirbantis su pingvinais?“, - nenuginčijamų faktų seriją pratęsė mano brangioji. Tačiau aš jau buvau išgirdęs pakankamai ir nutraukiau diskusiją žodžiais: „Paklausyk, saldainiuk, bet kokiu atveju nugalėtasis turi tiesiog pavaišinti draugus vakariene, kaip nors išgyvensiu“.
Tačiau mano gyvenimo meilė, moteris, kuria nuo šiol vadinu „Mis Gudruolė“, ant stalo metė paskutinį kozerį. „Tai ne vien vakarienė. Jeigu tu laimėsi, tai bus tik pergalė. O jei pralaimėsi, tu būsi vyras lenktynėse pralaimėjęs pingvinui“. Šioje vietoje pokalbis buvo bauigtas, o mano košmaras tik prasidėjo.
Jau kitą dieną puoliau skambinti Lene, siekdamas išsiaiškinti ar būsimosios lenktynės realios. Jei taip – treniruotės turėjo prasidėti nedelsiant.
Aš susiradau trenerį. Nusipirkau septynias skirtingų batų poras. Pradėjau lankytis ledo rūmuose ir vertinti savo galimybes lenktyniauti ant ledo. Mane klaikiai gąsdino mintis, kad būsiu nugalėtas ... pingvino.
Galų gale, visas šis reikalas taip ir užsibaigė treniruotėmis. Lene nesugebėjo išgabenti pingvino iš zoologijos sodo ir lenktynės neįvyko. Taip ir neapsisprendžiau ar tai gerai, ar ne.
Istorijos pabaigoje galite sakyti, kad „tu taip ir neaplenkei pingvino“, o aš atsakau „bet ir pingvinas neaplenkė manęs“. Tad mano galva tai – pergalė.
Norite pirmieji sužinoti svarbiausias pokerio pasaulio naujienas? Prisijunkite prie mūsų socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ – „15min Pokeris“ ir @Pokeris15min
