„Ar jis prisidėjo prie jo, ar kovojo su juo, ar būtų galėjęs ką nors kitaip padaryti – jis nieko nepasakė“, – apie V.Adamkaus kovą su moraliniu nuosmukiu teigė politologas.
Kalbėjo abstrakčiai
K.Girnius teigė, kad šiandieninė prezidento kalba skyrėsi nuo kitų – tai buvo mėginimas plačiau pažvelgti į dešimties metų kadenciją, o ne vien į pastarųjų metų darbą. „Detali kritika būtų sustiprinusi kalbą, tačiau prezidentas nusprendė kalbėti abstrakčiai“, – teigė pašnekovas. Jis iš dalies pritarė išsakytai kritikai socialdemokratų ir konservatorių Vyriausybėms, tačiau teigė, kad nebuvo atsižvelgta, ar buvo kokia nors kita alternatyva.
„Buvo kritikos tiek vienai, tiek kitai Vyriausybei dėl to, kad pernai nieko nebuvo daroma, nebuvo rengiamasi. Tačiau reikia kelti klausimą, ar Andriaus Kubiliaus Vyriausybė šiomis aplinkybėmis turėjo kokią nors alternatyvą? Ar galėjo Vyriausybė tartis tris mėnesius, ar tai būtų buvusi prabanga, ar ne? Užsienio šalyse – nei JAV, nei Prancūzijoje – iki šiol nėra plano, kaip reikia spręsti krizės problemas. Prognozės ir planai nuolat keičiasi, tai yra bendra klaida, kuri liečia ne tik Lietuvą“, – kalbėjo politologas.
Pasigedo konstruktyvumo
Politologas Antanas Kulakauskas prezidento kalboje pasigedo konstruktyvumo – esą kritika bei įvardijamos blogybės kartojasi ir yra minimos metai iš metų. „Niekas nesikeičia – yra vien kalbėjimas iš teisėjo pozicijų, tarsi prezidento institucija nebūtų viena iš valdžios šakų“, – teigė A.Kulakauskas.
Pasak jo, V.Adamkus išlaikė tradicinį pranešimo stilių kalbėdamas iš politinio moralinio autoriteto pozicijų – esą jis į Lietuvos situaciją žiūri ir ją vertina lyg koks teisėjas konkurse. „Kai žmogus kalba tarsi pakylėtas iš moralinio autoriteto pozicijų ir yra tik vertinantis, vietos savikritikai nėra. Jei būtų kitoks kalbėjimo stilius, būtų galima laukti daugiau kritikos savo atžvilgiu“, – mintimis dalijosi politologas.
Anot jo, vidaus politikos darymo lygmeniu V.Adamkui trūksta kompetencijos. „Užsienio politikoje prezidentas kartelę išlaikė aukštai iškeltą, o vidaus politikoje toks nesugebėjo būti. Per dešimt metų vargu ar jis tiek pažįsta Lietuvos realybę, kiek reikėtų. Specifinis vaizdas pro prezidentūros langą ar per specialiai organizuotus susitikimus neparodo tokios Lietuvos, kokia ji yra. Tai nėra kaltė, o greičiau bėda, kad prezidentas negali susilieti su liaudimi“, – teigė A.Kulakauskas.
Politologas įžvelgė ir teigiamų prezidento veiklos aspektų: per visą kadenciją jis nesivėlė į interesų konfliktus. Vėlgi dėl to, kad daugiau stebėjo iš šalies.
